Už švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus bei
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio
pataisas balsavo 69 Seimo nariai, trys buvo prieš.
Nors opozicija boikotavo plenarinį posėdį protestuodama dėl
darbotvarkės, valdantiesiems pavyko pasiekti, kad posėdyje
dalyvautų ne mažiau pusė Seimo narių - be valdančiųjų, balsavo
ir kai kurie formaliai nei valdantiesiems, nei opozicijai
nepriklausančios Seimo narių mišrios grupės atstovai.
Įstatymas skubiai pakeistas po to, kai Konstitucinis Teismas (KT)
gruodį prieštaraujančiomis pripažino kai kurias Mokslo ir studijų
įstatymo nuostatas dėl universitetų valdymo bei studentų
rotacijos.
KT prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinto vieną esminių
valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo
struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai
būdingų valdymo funkcijų perdavimą tarybai, kurią sudarant
akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.
Keisdamas įstatymą Seimas ketvirtadienį patvirtino nuostatą,
kuri daugiau galių valdant universitetus suteikia senatams, jiems
pavesta priimti sprendimus dėl biudžeto ir kitų finansinių
dalykų.
KT taip pat nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai
vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro,
o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.
Toks reguliavimas pakeistas universitetams leidžiant pasirinkti,
kokiu dažnumu rotuoti studentus, kas semestrą, ar kasmet.
Pataisa numato, kad asmuo, kurio studijos yra valstybės
finansuojamos, po aukštosios mokyklos nustatyto akademinio mokymosi
laikotarpio, ne ilgesnio nei studijų metai, po kurio atliekama
reguliari pagrindinė žinių patikra, netenka valstybės finansavimo
studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų
vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu to
paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų
rezultatų vidurkis.