„Ar neįžeisti tie, kurie per tuos įvykius yra sužeisti? Tai
yra 800 dokumentuotų žmonių - sužeistų, plius 124 invalidai,
nukentėję, kurie galuojasi medicinos įstaigose. (...) Ką reiškia
tokia nuomonė? (...) Negalima įžeidinėti žmonių. Tai kas davė
teisę Paleckiui, pienburniui šitam, kuris galbūt po lova buvo per
tas dienas sėdėjo?“ - ''Lietuvos ryto“ televizijai sakė Arnoldas
Barysas.
Tuo tarpu europarlamentarui, Atkuriamojo Seimo pirmininkui
Vytautui Landsbergiui atrodo neįtikėtina, kad teismas,
išteisindamas A.Paleckį, pasirėmė rašytojo Vytauto Petkevičiaus
knyga “Durnių laivas“ kurią Aukščiausiasis Teismas pripažino
šmeižikiška.
Nukentėjusiam V.Landsbergiui už mirusio tėvo šmeižtą
V.Petkevičiaus vaikai sumokėjo simbolinį litą.
''Tokių šmeižtų buvo anksčiau, niekada nebuvo tiktai gal taip
aštriai ir viešai susikirsta, kaip dabar. Vienas teismas perėmė
atsakomybę iš Algirdo Paleckio, už tai ką jis teigia, kaip
įžeidžiančius, žeminančius ir melagingus teiginius, o teismas
„nuleido“ tai be įvertinimo“, - sakė V.Landsbergis ''Lietuvos ryto“
televizijai.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako, kad Sausio 13-osios
tragediją ji išgyveno kartu su kitais Lietuvos žmonėmis ir ji
pradeda galvoti atrodo, kad A.Paleckis nesuvokia ką kalba, kad savo
kalbomis įžeidžia tūkstančius gyventojų.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas trečiadienį dėl
sovietų agresijos neigimo išteisino Socialistinio liaudies fronto
vadovą A.Paleckį.
„Kaltinimai nepasitvirtino“, - paskelbė teismas. Jis konstatavo,
kad A.Paleckis neturėjo tikslo neigti sovietų agresijos ir aukų, o
tik išsakė savo nuomonę.
Teismas padarė išvadą, kad kalbėdamas radijo laidoje
A.Paleckis neminėjo okupacijos. Be to, iš sakinio „o kas buvo Sausio
13-tą prie, reiškias, prie bokšto? Ir kaip dabar aiškėja,
saviškiai šaudė į savus“ matyti, kad pats A.Paleckis dar nėra iki
galo susidaręs tokios nuomonės, o „ateities požiūriu gali
paaiškėti, kad tokia nuomonė, jog saviškiai šaudė į savus gali
nepasitvirtinti“.
„Kadangi A.Paleckis minėtu klausimu išreiškė ne savo
asmeninę, o jo teisiamajame posėdyje įvardytų šaltinių nuomonę,
negalima daryti išvados, jog tuo jis įžeidė asmenų, žuvusių ir
sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės
išsaugojimo atminimą ir jų artimuosius“, - rašoma teismo
nuosprendyje.
A.Paleckis parodymuose teismui rėmėsi savo liudytojų, taip pat
V.Petkevičiaus bei nuteistojo 1991 metų Sausio 13-osios byloje Juozo
Kuolelio knygomis.
Tai pirmasis nuosprendis Lietuvos teismų istorijoje dėl Sovietų
Sąjungos įvykdytos agresijos neigimo.
„(Buvusio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo - BNS)
Gorbačiovo atsakomybė yra pati didžiausia šitoje visoje
tragedijoje. Ne mano, o žodžio laisvės Lietuvoje pergalė. Antra,
laimėtas tiktai mūšis, bet ne karas, nes prokurorai ko gero skųs.
Trečia, aš sakiau, kad aiškėja, jog saviškiai šaudė į savus.
Procesas vyksta, yra duomenys apie šūvius iš viršaus apie
medžioklines, kulkas, apie liudytojus. Aš niekad nesakiau
kategoriškai. Aš džiaugiuosi, kad teismas tai įvertino.
Prokuratūra ko gero skųs, ginsimės toliau, jei ji tą darys“, - po
nuosprendžio paskelbimo žurnalistams sakė A.Paleckis.
Per 20 dienų šalys nuosprendį gali apskųsti Vilniaus apygardos
teismui.
Prokuroras Egidijus Šleinius žurnalistams sakė, kad svarstys,
ar skųsti nuosprendį.
Prokuratūra neįtakingos partijos politikui siūlė skirti
lygtinę vienų metų laisvės atėmimo bausmę, jog vykdymą
atidedant dvejiem metams.
Gausiai į teismą susirinkę A.Paleckio šalininkai
išteisinamąjį nuosprendį sutiko plojimais. Tuo tarpu netoli teismo
pastato buvę patriotiškai nusiteikę jaunuoliai siūlė A.Paleckiui
pripažinti kaltę ir muilu išsiplauti burną.
A.Paleckis baudžiamojon atsakomybėn patrauktas, kai 2010 metais
žiniasklaidai pareiškė, jog 1991 metų sausio 13 dieną „saviškiai
šaudė į savus“.
Kaltinamojo advokatas prašė išteisinti jo klientą, nes jis
esą išsakė tik savo nuomonę.
1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei ir specialiesiems
daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo
ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip 1000
beginklių žmonių. Kariai tada neišdrįso pulti Aukščiausiosios
Tarybos-Atkuriamojo Seimo, kuri 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbė
apie atkurtą Lietuvos nepriklausomybę.