1942-ųjų Vanzė konferencijos, kurioje nacių lyderiai
„galutinai išsprendė žydų klausimą“, 70 metų sukakčiai skirtą
deklaraciją pasirašė aštuoni Lietuvos socialdemokratų partijai
priklausantys politikai.
Tai Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis, Justinas Karosas,
Marija Aušrinė Pavilionienė, Julius Sabatauskas, Algirdas Sysas ir
Birutė Vėsaitė bei europarlamentarai Vilija Blinkevičiūtė ir
Justas Paleckis.
Šioje deklaracijoje atmetamos pastangos „sumenkinti“ holokaustą
manant, kad jis „prilygsta, yra panašus ar lygiavertis“ komunizmui.
„Nacių ir sovietų nusikaltimų sulyginimas užtemdo jų
unikalumą“, - teigiama „Septyniasdešimties metų deklaracijoje“.
Dokumentą pasirašiusieji nepritaria nacių ir sovietų
nusikaltimų sulyginimui Europos istorijos knygose, pastangoms
legalizuoti viešą svastikos demonstravimą, ko, anot jų, imasi
fašistų ir rasistų grupės. Taip pat pasisakoma prieš siekį tą
pačią dieną pagerbti holokausto ir sovietų režimo aukas.
„Nepriimtinas holokausto vykdytojų, kolaborantų bei
sąjungininkų šlovinimas, įskaitant „Waffen SS „Estijoje ir
Latvijoje bei Lietuvių aktyvistų frontą (LAF)“, - teigiama
deklaracijoje.
Socialdemokratai J.Karosas ir A.Sysas BNS sakė manantys, kad
nacių nusikaltimai skiriasi nuo sovietinių, nes buvo nukreipti
išskirtinai prieš vieną rasę, o jų sulyginimas - konservatorių
sumanymas, nepriimtinas nei kairiesiems, nei holokaustą patyrusiems
žydams.
„Pati Hitlerio doktrina buvo sunaikinti atskirą tautybę.
Komunistinė ideologija buvo daugiau prieš socialinius sluoksnius.
(...) Yra daug sutapimų - naikinimas žmonių, žudymas jungia, bet
čia truputį skirtingi dalykai, ir aš palaikau tokią (deklaracijoje
išdėstytą - BNS) poziciją, (...) nes jie (žydai - BNS) jautriai
į tai reaguoja, ir, manau, pagrįstai. Mums atrodo kitaip, bet aš
įsijaučiu į žydų situaciją“, - kalbėjo J.Karosas.
„Ir vienas, ir kitas nusikaltimas, jie vienodai baisūs, bet
negalima šiek tiek gretinti tų dalykų, dėti lygybės ženklą, nes
holokaustas buvo rasinis persekiojimas vienos tautybės žmonių,
kraupus persekiojimas ir naikinimas. Stalinizme nebuvo rasinio
principo, gal primetama rusų tautai, nors to tikrai negalima
pasakyti, nes stalinizmo represijas vykdė įvairių tautybių
žmonės, ko gero, galima ir lietuviams tam tikriems priskirti tą
patį“, - antrino A.Sysas.
Pasak šio parlamentaro, kiekvieno režimo nusikaltimus reikia
vertinti atskirai, nes „lygybės ženklas šiek tiek žeidžia žydų
tautą“.
„Jei kalbame apie skaudžius dalykus - dujų kameras ir tremtį,
tai šiek tiek skirtingi dalykai. Iš tremties dar žmonės
grįždavo, iš dujų kamerų - dažniausiai ne“, - teigė A.Sysas.
Socialdemokratų teigimu, šių nusikaltimų sugretinimas -
politinė konservatorių pozicija, kuriai jie nepritaria.
„Konservatoriai tą poziciją prabruko, bet tai nėra visuotinai
Lietuvoje priimta. Tai yra konservatorių tam tikras politinis
pramušimas - jų tokia kova. Bet socialdemokratai visą laiką kitaip
matėme“, - sakė J.Karosas.
Lietuva yra aktyviai prisidėjusi rengiant 2009-aisiais Vilniuje
priimtą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO)
Parlamentinės Asamblėjos (PA) rezoliuciją, kuria, priešingai nei
„Septyniasdešimties metų deklaracijoje“, sulyginami nacizmo bei
stalinizmo nusikaltimai.
Šioje Lietuvos ir Slovėnijos parlamentarų inicijuotoje
rezoliucijoje pritariama iniciatyvai rugpjūčio 23-iąją, kai buvo
pasirašytas Ribbentropo-Molotovo paktas, pavadinti bendrai stalinizmo
ir nacizmo aukų atminimo diena.