LRT tarybos parengtas dokumento projektas, apibrėžiantis
nacionalinio transliuotojo prioritetus penkmečiui, penktadienį
pristatytas Seime vykstančioje konferencijoje.
Dokumente nurodyta, kad nacionalinis transliuotojas turi siekti
aukštų žurnalistinio profesionalumo standartų, kurti išskirtinę
kūrybinę produkciją, siekti kokybės augimo. LRT būtina
pertvarkyti techninę bazę, pakelti vadybos standartus, sukurti
naują personalo politiką.
Strategijoje pabrėžtas atvirumo ir skaidrumo standartų taikymas
visose organizacijos veiklose, aktyvios komunikacijos praktika - visų
auditorijų, kūrėjų ir dalyvių informacinių bei komunikacinių
poreikių tenkinimas, lietuvių kalbos ir kultūros stiprinimas,
ilgalaikio ir stabilaus LRT programų finansavimo užtikrinimas bei
LRT politinio nepriklausomumo užtikrinimas.
„Jeigu mes nematytume tų problemų, tai gal ir nebūtų poreikio
rengti tą strategiją. Iš tikrųjų, tarkime, kalbant apie
žurnalistiką, taryboje labai daug vyksta diskusijų, ar užtenka,
kad LRT žurnalistai remiasi tik bendru Žurnalistų etikos kodeksu,
ar vis dėlto reikia kokio nors specialaus dokumento, skirto būtent
LRT. Mes manome, kad LRT turi orientuotis į daug aukštesnius
standartus, negu šiaip reikia žurnalistikai“, - žurnalistams sakė
LRT tarybos narė Eglė Pranckūnienė.
„Lygiai taptį mes galime pasakyti ir apie pačios LRT, kaip
organizacijos ir valdymą, ir išteklių tvarkymą - mes tikrai matome
dar daug galimybių tobulėti“, - teigė ji.
Ilgalaikio finansavimo būtinybę konferencijoje akcentavo ir
Europos transliuotojų sąjungos (EBU) Narių tarpusavio ryšių
vadovas Davidas Lewis (Deividas Liuis), UNESCO generalinio
direktoriaus patarėjas Henrikas Juškevičius.
„Lietuvos eterį vis labiau užgožia užsienio stotys. Lietuvos
oro erdvę saugo NATO naukintuvai, o kas apgins Lietuvos eterį?
Lietuvos visuomeniniam transliuotojui tikrai turėtų padėti Seimo
Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, nes nė vieno teatro
auditorija neprilygsta vienos televizijos laidos auditorijai, Seimo
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, nes ne vis tiek, kokias
programas žiūri Lietuvos jaunimas ir Lietuvos kariai, Seimo
Užsienio reikalų komitetas - jam, manau, svarbu Lietuvos įvaizdis
ir ryšiai su užsienyje gyvenančiais lietuviais“, - konferencijoje
dėstė H.Juškevičius.
LRT vadovo Audriaus Siaurusevičiaus vertinimu, strategijos
projekte keliamus profesionalumo reikalavimus reikia vertinti bendrame
šalies žurnalistikos kontekste.
„Profesionalumą visų pirma lemia bendras žurnalistų rengimo
lygis Lietuvoje, tai lemia žurnalistikos lygį Lietuvoje. Mes galime
pasirinkti iš tų, kurie yra parengti mūsų universitetuose. Antra,
ar iš tų parengtų studentų LRT gali atsirinkti geriausius? Ar mes
galime būti konkurencingi darbo rinkoje? Nes jeigu mes
nekonkurencingi, tai geriausi dirbs ne pas mus. Nors aš manau, kad
tikslas labai sveikintinas, kad geriausi dirbtų pas mus“, - BNS sakė
jis.
Anot jo, efektyvus valdymas LRT jau yra įgyvendinamas.
„Tas nuolat ir vyksta. Jeigu mes savo sąnaudas 2009 ir 2010
metais mažinome daugiau nei 30 proc., tai tas ir yra efektyvumas ir
optimizavimas. Kita verstus, tie dalykai atsiliepia programai. Jeigu
negali į programą investuoti, tą neišvengiamai pastebi ir
žiūrovas“, - aiškino LRT vadovas.
A.Siaurusevičius taip pat sakė manantis, kad strategija
„turėtų būti konceptualiesnis, labiau atitolęs nuo kasdienybės
dokumentas“.
Tuo tarpu žurnalistas, scenaristas Jonas Banys
penktadienį Seime surengtoje konferencijoje, skirtoje aptarti naują
visuomeninio transliuotojo strategiją, Lietuvos radijo ir televizijos
(LRT) tarybą kritikavo už nekompetenciją, o laidų kūrėjus - už
tinginystę ir nekompetenciją.
LRT generalinis direktorius A.Siaurusevičius savo ruožti
teigia, kad LRT taip lengvai nepritaikomi komercinių transliuotojų
standartai.
J.Banys, pats prieš kurį laiką dirbęs LRT programų
direktoriumi, aiškino, kad nacionalinis transliuotojas būtinai turi
siekti aukštų reitingų.
„Ką mes išugdysime, jeigu nepasiekiame tų žiūrovų, kuriuos
ugdyti norime? Jeigu iš esmės už milijonus mokesčių mokėtojų
pinigų veikiantys televizijos siųstuvai tiesiog šildo orą? Todėl
kalbant apie visuomeninio transliuotojo atliekamą misiją visų prima
privalu kalbėti ir apie būtinybę pritraukti masinę auditoriją ir
šį reikalavimą primiausia kelti edukacinių kultūrinių
visuomeninių laidų kūrėjams“, - kalbėjo J.Banys, LRT programų
direktoriumi dirbęs nuo 2008 metų gegužės iki 2009 metų
gruodžio.
„Žinoma, gerokai sunkiau pritraukti auditoriją kokybišku
turiniu negu rodant kokios nors „krivickistinės durnalistikos“
perlus. Bet už tai mums ir moka žmonės pinigus. Už tai
visuomeninis transliuotojas ir gauna papildomą visuomeninį
finansavimą, kad jis šį uždavinį įgyvendintų. Ir iš tikrųjų
problema ne pinigai ir ne jų kiekis - problema yra klestinti
tinginystė, bukumas, nenoras tobulėti ir elementariausias
nemokšiškumas, kurie keroja ne tik nebaudžiami, bet ir skatinami“,
- dėstė jis.
J.Banys taip pat sakė, kad LRT valdančių ir kontroliuojančių
institucijų formavimas yra „netikęs“.
„Kol iš LRT tarybos narių nebus reikalaujama jų darbui būtinos
profesinės patirties, tol LTR taryba iš esmės funkcionuos kaip
kišeninis deleguojančių organizacijų bei LRT administracijos
organas, paskendęs smulkiuose nereikšminguose ginčuose. Tai
institucija, kurios posėdyje klaidos laidos anonse aptarimas trunka
dvi valandas, o biudžeto patvirtinimas ir didėjanti skolų našta
aptarinėjama gal 15 minučių“, - iš tribūnos aiškino jis.
A.Siaurusevičius po J.Banio pranešimo BNS sakė, kad kai kurios
LRT problemos yra nulemtos „istorinės naštos“ ir pabrėžė, kad
čia pakeisti kai kuriuos dalykus užima daugiau laiko nei sukurti
naujus.
„LRT trūkumas ir privalumas tuo pačiu metu yra tas, kad tai
organizacija, veikianti nuo 1926 metų, ir iš esmės nėra nuo to
laiko nutraukusi savo veiklos. Iš to kyla ir problemų - tai
tradicija, tam tikri įpročiai, susiformavę per ilgus metus. Naują
įstaigą kartais kurti lengviau negu tvarkyti seną (...) Iš tiesų
tai, kad yra tam tikro balasto, trukdo skirti programai daugiau
lėšų, nes daug suvalgo toks dalykas kaip pastatų išlaikymas. Bet
čia turime prisiminti - pastatas yra mūsų kultūros paveldo
objektas. Tu nepaneigsi šitos istorinės naštos“, - BNS sakė
A.Siaurusevičius.
LRT vadovas taip pat pabrėžė, kad nacionalinio transliuotojo
darbuotojai nėra taip paprastai atleidžiami kaip komercinėse
televizijoje.
„Pas mus yra socialiai apsaugoti darbuotojai, dėl to mes ir
kitokie, pas mus negalima atleisti žmogaus vien dėl to, kad jis
nepatinka Jonui ar Petrui“, - teigė jis.