Antai pajūrio rajonų tarybos įžvelgė, kad sunkmečiu gali praversti kaimuose prie būdų amsintys ir atokias trobas nuo atėjūnų saugantys šunys.
Todėl Klaipėdos rajono politikai nusprendė, kad už kiekvieną registruotą šunį reikėtų mokėti 14, o už katę – 15 litų.
Tačiau mokesčiu už augintinius biudžetą papildyti planavusiai savivaldybei kaimiečiai parodė špygą.
Anksčiau šimtus gyvūnų nemokamai registravę piliečiai to dabar tiesiog nedaro.
Įvedus šį mokestį daugelyje Klaipėdos rajono seniūnijų per metus nebuvo užregistruota nė vieno šuns arba katės.
Anksčiau tokį mokestį tiktai Gargžduose ir Priekulėje taikę valdininkai kaimo gyventojus mėgino protinti, kad už surinktus pinigus miestuose bus įrengtos šunų vedžiojimo aikštelės.
„O kam mums jų reikia. Pas mus kaime šunims pasilakstyti – ištisi laukai”, – kraipė galvą sodiečiai.
Besispyriojantiems dėl naujos tvarkos valdžia už kiekvieną kaime laikomą neregistruotą šunį ar katę grasina 200 litų bauda.
Gyventojai atšauna, kad tada savo globotinius paleisiantys į visas keturias puses. Tuomet šungaudžiams turės mokėti jau pati savivaldybė.
Ne ką geriau keturkojus apmokestinti sekasi ir Kretingos rajonui, nors čia šuns registracija kainuoja tik 10 litų, o katės – 5. Pavyzdžiui, nuo 2002 metų Darbėnų seniūnijoje už mokestį iki šiol tėra įregistruoti septyni šunys.
Neišmanydami, ko griebtis, Kretingos vadovai sumąstė, jog registruojamus augintinius būtina nufotografuoti. Kad iš šuns snukio atpažintų: sumokėta už jį ar ne. Įdomu, kuo dar nustebins žemaičių išminčiai, patekę į valdžią?