Kaunietė Jolita G. (vardas pakeistas. – Red.) tikina studijuoti universitete netingėjusi. Ji tiesiog nusivylusi aukštojo mokslo kokybe.
Matydama dėstytojų abejingumą, esą nusprendusi negaišti laiko ir ekonomikos magistro diplomą nusipirkti.
Tiesa, 2,5 tūkst. litų kainavęs Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto diplomas su išraitytu rektoriaus parašu ir dokumento tikrumą liudijančiu antspaudo vandens ženklu įsigalios dar negreitai. Diplome įrašyta tų metų, kada studentė būtų baigusi mokslus, jei išties studijuotų, data.
„Bakalauro laipsnį gavau prieš dešimtmetį. Tais laikais požiūris į aukštąjį mokslą dar buvo kitoks“, – kalbėjo buhaltere dirbanti jauna moteris.
Kaunietė stebėjosi, kad nusipirkti diplomą kainuoja pigiau nei magistro darbą. Svarbiausia esą turėti patikimų žmonių universiteto aplinkoje.
Tačiau ar moteris yra tikra, kad jos pirktas dokumentas nėra klastotė? Nusikaltėliai sugeba padirbti net ir pasus, pinigus.
Nusivylė mokslo kokybe?
– Kodėl nusprendėte pirkti magistro diplomą? – „Laikinoji sostinė“ paklausė kaunietės, sutikusios atskleisti būdus, kaip gauti aukštojo mokslo diplomą nekvaršinant galvos dėl egzaminų ir magistro darbo.
– Ar apsimoka Lietuvoje mokytis? Kam? Nėra žinių kokybės – tik kalbos apie tai. Žinių nesuteikiama, į paskaitas gali nevaikščioti.
Dėstytojai siūlo informacijos ieškoti internete. Su kai kuriais net bendrauti reikia tik internetu. Ar tai kokybiškas mokslas?
– Gal dėstytojams mokamos per mažos algos?
– Gali būti, tikrai nežinau. Viena priežasčių galėtų būti ir atlyginimai.
– O gal problema yra ne aukštojo mokslo kokybė, o jūsų pačios išankstinės nuostatos?
– Tikrai ne. Manau, kad geriau pirkti diplomą arba išvis negaišti laiko tokiems „mokslams“. Nors tikėjausi, kad Vilniaus universitete gausiu žinių, kurių man trūksta.
Ekonomikos studijų semestras šiame universitete kainuoja 2,5 tūkst. litų.
Prasidėjus sesijai lankiau paskaitas, stengiausi gilinti žinias. Tačiau nepraėjo nė keli mėnesiai ir supratau, kad mokytis neverta, nes naujų žinių taip ir neįgijau.
Pasikeitė požiūris į mokslą
– Interneto forumuose galima rasti nuomonių esą diplomą perka tik visiški nevykėliai, kurie nesugeba net normaliai sakinio suregzti.
– Neneigsiu, kad dauguma už pinigus norinčiųjų įsigyti aukštojo mokslo diplomą yra nevykėliai. Tačiau tikrai ne visi.
– O kaip gavote bakalauro laipsnį? Jį irgi pirkote?
– Oi, ne. Bakalauro laipsnį gavau prieš dešimtmetį. Tais laikais požiūris į aukštąjį mokslą dar buvo kitoks.
Ranką prie širdies pridėjusi galiu pasakyti, kad ketverius metus tikrai mokiausi ir gavau daug žinių, kurios pravertė dirbant.
Man mokytis buvo nesunku. Nesu kažkokia vėpla. Lankiau paskaitas. Nors turėjau mokėti už mokslą, buvau tokia pati studentė kaip ir tie, kurie įstojo į valstybės mokamą vietą.
– Kodėl norėjote gilintis į ekonomiką?
– Gyventi likau Lietuvoje, nesu emigrantė. Man įdomu, kaip plėtojasi Lietuvos ir užsienio ekonomika, kokios jos tendencijos. Galų gale dėl savęs norisi perprasti rinkos dėsnius.
– Manote, kad darbdaviams svarbu mokslinis laipsnis?
– Aišku, kad darbdaviui lengviau pasirinkti tave, kai parodai diplomą. Netiesą žmonės kalba, kad svarbiau – patirtis. Daug metų dirbu buhaltere, patirties turiu, tačiau magistro laipsnis, manau, man padės pasiekti daugiau.
– Tikitės didesnio atlyginimo?
– Kiekvienoje darbovietėje aukštojo mokslo diplomas ir algos dydis vertinami skirtingai. Manau, kad turėdama aukštesnį išsimokslinimo laipsnį galiu tikėtis ir didesnio atlygio.
Ieškojo per pažįstamus
– Ar buvo sunku surasti tarpininką, kuris universitetui perduotų pinigus?
– Man buvo nesunku. Ieškojau per pažįstamus žmones. Ilgai dairytis nereikėjo – universiteto aplinkoje radau.
– Tam žmogui taip tiesiai šviesiai ir pasakėte: „Man reikia diplomo“?
– O kaip kitaip? Kam vynioti žodžius į vatą?
– Buvo iškart pasakyta, kiek kainuos tokia paslauga? O gal kiekvienam diplomas kainuoja skirtingai?
– Iškart pasakė. Už ekonomikos magistro diplomą reikia pakloti 2,5 tūkst. litų. Šią sumą pasidalija ir tarpininkas, ir tas, kuris suraito parašą.
– O pinigus kaip padavėte? Mokėjote grynais ar pervedimu?
– Grynais. Tarpininkui.
Pirkėjo patikimumą tikrina
– Jeigu aš panorėčiau įsigyti diplomą, būtų paprasta?
– Būtina turėti reikalingų žmonių. Turi būti abipusis pasitikėjimas. Kitaip niekas neparduos.
– Tad jei nueičiau į universitetą ir imčiau klausinėti, kaip čia man įsigijus diplomą, niekas nesileistų į kalbas?
– (Juokiasi) Negi manote, kad darbuotojai ar studentai tokie naivūs?
Gal jūs esate žurnalistė ir tikrinate? O gal STT (Specialiųjų tyrimų tarnybos. – Red.) seklė? Turite būti labai gerai pažįstamas žmogus.
Jus universitetas ir tarpininkas, perduosiantis pinigus, labai sąžiningai patikrins.
– Ir nė vienai pusei – nei jums, nei aukštajai mokyklai – nebuvo bent moralinių kliūčių?
– Lietuvoje niekas niekuo jau seniai nesistebi. Šiame universitete toks klausimas taip pat normalus, lyg paklausčiau, koks rytoj bus oras.
– Norite pasakyti, kad diplomai dažnai perkami?
– Aišku, kad taip. Bakalauro diplomus ypač perka iš Lietuvos emigruoti pasiryžę žmonės. Jiems diplomo reikia greitai, nes, tarkim, darbdavys reikalauja.
– Kokios diplomo pirkimo sąlygos? Ar užtenka tik turėti pinigų, ar reikia dar vaidinti, kad mokotės?
– Į ekonomikos studijas aš įstojau kaip ir visi studentai. Įstojau į mokamą vietą. Vaidinti, kad mokausi, nereikėjo ir nereikės. Nusipirkti diplomą man buvo paprasčiau, nes buvau universiteto sąrašuose.
Mokslas jau tapo preke?
– Kalbantis su jumis atrodo, kad mokslas Lietuvoje tapo preke. Ironizuoju, tačiau susidaro įspūdis, kad diplomą nusipirkti paprasta, kaip batus parduotuvėje.
– Tokia padėtis susidarė ne iškart. Manau, kad įtakos turėjo ir tai, kad pasikeitė pats požiūris į mokslą. Visuomenė tapo labai vartotojiška, viskas matuojama piniginės storiu ir turiniu. Ne išimtis ir dėstytojai, kuriems reikia duonos nusipirkti, paskolas mokėti ir vaikus išlaikyti.
– Ar jums buvo patogu pirkti diplomą? Gėdos nejautėte?
– Jeigu nebūčiau žinojusi, kokia yra tariamo mokslo kokybė, gal ir būčiau gėdijusis siūlyti pinigus.
– Nebuvo abejonių, ar pinigai pasieks „adresatą“, ar diplomas nėra klastotė?
– Pasitikėjau žmonėmis, todėl tokios nejaukumo būsenos nepatyriau.
Diplomas dar negalioja
– Kaip greitai gavote diplomą?
– Mane pačią nustebino tempai – po savaitės jau turėjau diplomą. Sutarėme, kad jis pradės galioti tik po kurio laiko. Suprantu, kad taip daroma dėl to, kad diplomas kam nors neužkliūtų.
– Nors ir nupirktas diplomas, tačiau dalykų įvertinimai surašyti gana protingai.
– Na taip. Vien dešimtukų nėra. Septintukai, aštuntukai, devintukai. Vidurkis būtų 8.
Universitetas savo kaltę neigia
Prof. Saulius Gudas
Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto dekanas
„Mūsų universitetas diplomų nepardavinėja. Per mano darbo praktiką nė karto nesusidūriau su bandymu pirkti aukštojo mokslo baigimo dokumentą. Neteko matyti ir klastočių.
Reikia patikrinti jūsų turimo diplomo tikrumą: jis turi turėti unikalų numerį, šalia rektoriaus parašo braukiant ranka turi jaustis herbo įspaudas. Dokumentą žiūrint prieš šviesą turi matytis vandens ženklai.
Tiesa, būna studentų, kurie bando plagijuoti kitų darbus. Tokiems studentams neleidžiama apsiginti mokslinio darbo.
Siūlau atkreipti dėmesį į kitą problemą – kaip internete įvairios firmos siūlosi už pinigus parašyti diplominius darbus. Universitetai į tai labai neigiamai reaguoja, tačiau padaryti nieko negali.“
Duomenys – registre
Edmundas Rupšlaukis
Švietimo ir mokslo ministerijos Informacinių sistemų ir dokumentų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas
„Aukštojo mokslo diplomai, išrašyti ant technologines apsaugos priemones turinčių blankų, absolventams išduodami per iškilmingas diplomų įteikimo ceremonijas tiesiai į rankas.
Išduotas diplomas registruojamas registracijos knygoje, kurioje absolventas pasirašo. Diplomo pagrindiniai duomenys (serija, numeris, asmens, gavusio diplomą, vardas, pavardė, asmens kodas, programos, kurioje asmuo studijavo, valstybinis kodas ir pavadinimas, suteiktas kvalifikacinis laipsnis ir profesinė kvalifikacija (kai ji suteikiama), diplomo išdavimo data) per 30 dienų nuo diplomo išdavimo registruojami Diplomų ir atestatų registre. Šiame registre registruojami diplomai, išduoti po 2008 m. sausio 1 d.
Nuo 2011 m. šie duomenys fiksuojami (kol kas gaunami iš Diplomų ir atestatų registro) ir Studentų registre. Diplomų ir atestatų registrą administruoja Švietimo informacinių technologijų centro Registrų skyrius.
Iki 2008 m. sausio 1 d. išduoti diplomai buvo registruojami tik mokyklose 75 metus saugomuose popieriniuose diplomų išdavimo žurnaluose. Diplomų ir atestatų registre juos reikia registruoti tik tuo atveju, jeigu diplomas pametamas ir prašoma išduoti dublikatą.“
Policijai nesiskundžia
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, pareiškimų ar skundų dėl galimo diplomų pardavimo ar pirkimo pastaraisiais metais nebuvo gauta.
Prieš dešimtmetį Kaune buvo sulaikyta grupuotė, padirbinėjusi įvairius asmens dokumentus. Diplomai taip pat buvo klastojami. Už dokumentų klastojimą gresia baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimas iki 6 metų.
Darbas kainuoja
Internete nesunku rasti informacijos, už kiek ir kaip galima nusipirkti magistro diplominį darbą.
„Mūsų komanda pasiruošusi jums pagelbėti rengiant diplominį darbą“, – rašoma vienoje interneto svetainėje.
„Pagelbėti“ pasiryžę ekonomikos, vadybos, teisės specialistai, lituanistai, istorikai. Čia pat surašytos ir darbų kainos.
Magistro darbas piniginę patuštins 2690 litų, bakalauro – keliais šimtais pigesnis. Taikomos ir nuolaidos, mokamos premijos.