Pasak A.Kubiliaus, informacija apie konkrečių asmenų banke
laikytus indėlius yra konfidenciali ir negali būti prieinama
pašaliniams, todėl teisėsauga turėtų susidomėti, kaip A.Butkevičius gavo pašaliniams neprieinamos informacijos.
Premjero nuomone, tokie vieši A.Butkevičiaus pasisakymai buvo
atviras šantažas inicijuoti laikinąją Seimo tyrimo komisiją banko
„Snoras“ bankrotui tirti.
Ministro pirmininko nuomone, politinių partijų lyderiai turėtų
susilaikyti nuo konfidencialios informacijos paviešinimo, nes tai
galėtų pakenti viešajam interesui.
„Stebina tas faktas, kad socialdemokratų lyderis Algirdas
Butkevičius, disponuodamas, kaip jis pats skelbė, bankine
informacija, kuri pagal Lietuvos įstatymus niekam negali būti
atskleista, praėjusios savaitės pabaigoje pabandė šantažuoti Seimo
Pirmininkę. Teisėsauga turi ištirti tokios informacijos gavimo
aplinkybes, nes A.Butkevičius skelbia, kad ją gavo iš SNORO
darbuotojų. (...) Mano pozicija, politinės partijos, jų lyderiai
turėtų vengti tokių aplinkybių, kuriose jie tampa galimai
nusikalstamų ar lobistinių grupių įrankiais Seime“, - pirmadienį po
Vyriausybės pasitarimo sakė A.Kubilius.
Televizija skelbia naujus duomenis
G.Degučio valdoma įmonė galėjo padengti
nacionalizuotame ir bankrutuojančiame banke „Snoras“ turėtą
paskolą, prieš pat nutraukiant banko operacijas pernai lapkritį.
Operacija buvo baigta šiemet sausio 6 dieną, pranešė televizija
TV3, remdamasi turimais dokumentais.
„Faktai leidžia įtarti, kad įmonei „Novotersa“, kuriai
vadovauja ir 50 proc. akcijų turi Seimo pirmininkės sūnus
Gediminas Degutis, paskutinę dieną, net paskutinėmis valandomis iki
valstybei sustabdant „Snoro“ veiklą, galėjo padaryti beveik 646
tūkst. litų pavedimą į „Snoro“ sąskaitą ir padengti dalį
įmonės turėto kredito. Po pavedimo G.Degučio įmonės sąskaitoje
liko valstybės kompensuojama indėlio suma (345,3 tūkst. litų -
BNS). Jeigu šio pavedimo nebūtų padaryta, įmonė dėl
„Snoro“ bankroto galimai būtų praradusi 646 tūkst. litų“, -
teigiama sekmadienio TV3 laidoje „Savaitės komentarai“.
Pasak laidos autorių, tai galėjo būti vienintelis būdas
G.Degučio įmonei išgelbėti pinigus.
„Taip pat galima manyti, kad paskutinę akimirką padarytas
pavedimas dėl „Snoro“ banko sustabdymo kitų bankų sąskaitų
nebūtų pasiekęs. Tad pavedimas į „Snoro“ sąskaitą buvo
vienintelis būdas išgelbėti pinigus“, - teigia „Savaitės
komentarai“
Tokiu būdu, pasak laidos, G.Degučio įmonės sąskaitoje
bankroto dieną liko 343,6 tūkst. litų, o 2012 metų sausio 6
dieną, padarant užskaitą, „Snoras“ įmonės „Novotersa“ kreditą
sumažino beveik 646 tūkst. litų.
Dokumentus, kad konservatorės Seimo pirmininkės sūnus buvo
vienas iš galimai suskubusių gelbėti savo pinigus iš žlungančio
„Snoro“, praėjusią savaitę paskelbė socialdemokratai.
Seimo pirmininkė I.Degutienė paskleistas žinias, esą jos
sūnaus vadovaujama įmonė banke „Snoras“ turimu indėliu padengė
paskolą, vadina šmeižtu ir socialdemokratų politine akcija prieš
parlamento rinkimus. I.Degutienė praėjusią savaitę kreipėsi į
Generalinę prokuratūrą dėl Seimo nario socialdemokrato Algirdo
Butkevičiaus teiginių, esą kažkas iš valdančiųjų giminaičių
bankrutavusiame banke „Snoras“ atliko neleistiną operaciją.
Tuo metu socialdemokratai taip pat kreipėsi į Generalinę
prokuratūrą, pateikdami turimus duomenimis ir informaciją, su
prašymu pradėti tyrimą, ar nebuvo padarytas galbūt neteisėtas
poveikis „Snoro“ administratoriui.