- Kada jums kilo idėja mokslinių tyrimų objektu pasirinkti Kauną bei kauniečius ir ką netikėto pati atradote, pradėjusi gilintis į miesto potencialo temą?
- Dar 2008 metais apsigyniau daktaro disertaciją tema „Šalies
regionų konkurencingumo vertinimas regionų konkurencingumo
indeksu“, o tai ir paskatino mane nagrinėti regionų ir miestų
konkurencingumo problematiką. Tyrimai rodo, jog Kaunas vis dažniau
užleidžia savo pozicijas pagal konkurencingumą Klaipėdos miestui ir
atsilieka nuo Vilniaus.
Kilo idėja paanalizuoti, kodėl Kauno miesto konkurencinės
pozicijos Lietuvos mastu silpnėja. Kartu su bendraautoriumi KTU
doc. dr. Ryčiu Krušinsku vertinome Lietuvos miestų intelektinį
kapitalą mūsų sudarytu Miesto intelektinio kapitalo balanso (MIKB)
indeksu. Pastarąjį sudarė penki komponentai: žmogiškasis, procesų,
rinkos, atsinaujinimo ir finansinis kapitalas.
Kauno vidutinė indekso reikšmė buvo daugiau nei du kartus
mažesnė už Vilniaus bei dažniausiai atsiliko ir nuo Klaipėdos
(analizuojant 2006-2010 m.). Empirinė analizė atskleidė gyventojų
vidaus ir tarptautinės migracijos rodiklio didelę įtaką
intelektinio kapitalo balanso indekso galutiniam rezultatui.
Tyrimai tik įrodo, kad emigracija (ypač „proto“) yra itin skaudi
problema Kauno miestui.
- Kokios mintys pirmiausia ateina jums į galvą išgirdus iki banalumo ir patiems kauniečiams pakyrėjusį, maždaug prieš 20 metų vilniečio žurnalisto Aloyzo Urbono knygos pavadinimu tapusį žodžių žaismą „Kaunas yra Kaunas“?
- Dažnai vartojamas posakis, tačiau kiekvienam miestui galima
jį pritaikyti. Kol nėra įvardinta konkrečiai, kuo autorius nori
išskirti Kauną, kiekvienas skaitytojas, išgirdęs šį posakį,
interpretuoja jį savaip.
- Neretai dalyvaudama įvairiuose susitikimuose su kauniečiais, pristatote savo darbus. Kaip jums atrodo, ko iš tikrųjų miestui reikia, kad jis kuo geriau išnaudotų savo potencialą, ankstesnes patirtis, naujas idėjas?
- Savo moksliniuose straipsniuose dažnai pabrėžiu, kad jei
nebus analizuojamas ir vertinamas miesto ar regiono
konkurencingumas, jis negalės būti sustiprintas. Nes neturėsime
atskaitos taško ir negalėsime palyginti su pagrindinių savo
konkurentų situacija, nežinosime, ar mūsų taikomos priemonės
efektyvios ir kryptingos. Tačiau Lietuvos miestų ir regionų
konkurencingumas ar socialinis ekonominis vystymasis yra vertinamas
tiek mano, tiek ir kitų mokslininkų darbuose, taikant įvairias
metodikas, todėl šis žingsnis yra jau padarytas.
Kitas žingsnis, kuris, tikiu, gali prisidėti prie to, kad Kauno
miestas geriau išnaudotų savo potencialą, ankstesnes patirtis ir/ar
naujas idėjas, yra intelektinių išteklių įtraukimas į miesto
vystymosi procesus. Kauno miestas, kaip ir kiti miestai, susiduria
su socialinio-ekonominio vystymosi problemomis, kurių tik dalies
negali išspręsti pats miestas.
Norėčiau pabrėžti, jog egzistuoja daug problemų, kurios galėtų
būti efektyviai, inovatyviai, kūrybingai sprendžiamos, jei į jų
sprendimo procesą būtų įtraukti mieste esantys ir tuo pačiu iš
miesto (ar Lietuvos) emigravę intelektiniai ištekliai.
Pats Kaunas yra stiprus mokslo ir švietimo, verslo, medicinos
srityse. Miestas įsikūręs palankioje Lietuvos geografinėje vietoje,
tačiau iki šiol nepakankamai miesto labui išnaudojamos teikiamos
galimybės. Kauno miesto galimybės susijusios su nepakankamai
išnaudotu turizmo potencialu. Per menkas dėmesys tenka Kauno miesto
ir regiono kultūros ir sporto potencialo panaudojimui. Dar
nepakanka miesto ir regiono įdirbio pritraukiant naujus verslus ir
investicijas didinant pačio Kauno miesto žinomumą.
Pasauliniu mastu pripažįstama, kad žinių miestai, kuriuose
intelektiniai ištekliai įsitraukia į miesto vystymosi problemų
sprendimą, yra ekonomikos ateitis ir miestų konkurencingumo
didinimo sąlyga. Tokiuose miestuose ekonomikos augimo generatoriai
yra intelektiniai ištekliai. Žinių miestuose koncentruojasi žinioms
imlūs sektoriai, veiklą vykdo inovatyvios ir besimokančios įmonės
ir gyvena kūrybingi gyventojai. Šie miestai tarptautiniu lygmeniu
turi tik po keletą išskirtinės kompetencijos sektorių, tačiau
nustato jiems ambicingus siekius ir taip plėtoja savo strategijas.
- Bet juk tiek projektų, strategijų tomis temomis iki šiol sukurta, negi tik stalčiuose tai guli be praktinės naudos?
- Manyčiau, reikėtų pasidžiaugti, kad Kauno mieste 2011 m. buvo
parengta strategija „Intelektinių išteklių plataus įsitraukimo į
miesto socialinio-ekonominio vystymosi procesus“. Aišku, tai yra
tik dokumentas, ir jo praktinis įgyvendinimas priklausys nuo
daugelio veiksnių: politinės miesto valios, valdžios teikiamų
prioritetų, intelektinių išteklių įsitraukimo mechanizmo
integravimo į savivaldybės veiklą. Priklausys nuo pačių į miesto
plėtros procesus traukiamų intelektinių išteklių, jų noro ir
požiūrio. Nuo dialogo efektyvumo ir abipusio pasitikėjimo tarp
Kauno miesto savivaldybės ir intelektinių išteklių,
įsitraukusių/siekiančių įsitraukti į miesto vystymosi procesus.
- Sako, atkakliai pastaruoju metu visoje Lietuvoje peršamas užsienietiškas kultūros industrijų modelis Šiauliuose nesulaukia pritarimo. Kaune apie jį irgi labai daug diskutuojama, rengiami pristatymai, konferencijos. Gal visai neprastas sumanymas įkurdinti „menų fabriką“ (sovietmečiu, pamenam, buvo Dailės kombinatas prie Neries, kūręs ir tiražavęs menus)? Kai kam tai visai netgi paranku: užeini pas kolegą, gal kokią idėją „nugvelbsi“, jei savoj galvoj tuščia? Bet kokia būtų jūsų nuomonė kūrybinių industrijų klausimu?
- Kūrybinių industrijų kūrimo mieste specifika nėra mano
nagrinėjamos problematikos objektas. Tačiau žinau, jog kūrybinės
industrijos gali būti viena iš priemonių miesto ekonominiam
gyvybingumui ir kūrybiškumui jame skatinti. Taip nurodoma
mokslinėje literatūroje.
- Prieštaraudami Kauno miesto savivaldybės idėjai per kelias savaites sukurti Kauno miesto ženklą bei šūkį, grupė inteligentų netgi surengė alternatyvų konkursą. O ką, jūsų nuomone, tiktų pavadinti Kauno savasties ryškiausiu (ar ryškiausiais) ženklais rinkoje, kur prekė būtų miestas?
- Pernai buvo parengta Kauno miesto įvaizdžio strategija,
atliktas naujausias tyrimas, susijęs su Kauno miesto įvaizdžiu.
Apibendrinant šį tyrimą, galima teigti, kad, Kauno miestas
daugeliui asocijuosi su laikinąją sostine ir Laisvės alėja, su
varančiu iš proto krepšiniu, „Žalgiriu“ ir Saboniu, Kauno rotuše,
Kauno pilimi ir Senamiesčiu, Zoologijos sodu, Ąžuolynu ir
muziejais, Nemunu ir Kauno mariomis, universitetais, festivaliu
„Kauno Jazz“, Pažaislio muzikos festivaliu ar miesto švente.
- Savo laiku Kauno vicemeru buvo dabartinis jūsų kolega universitete, profesorius Giedrius Kuprevičius. Jeigu likimas jums suteiktų progą tapti viena iš miesto vadovų, nuo ko pradėtumėte gaivinti Kauną, stiprinti jo potencialą?
- Manau, kad Kaunui labiau reikėtų įsiklausyti į
išsilavinusius, kūrybingus ir savo miestą mylinčius žmones, kurie
gyvendami Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ar bet kuriame kitame
pasaulio krašte, gali mintimis, idėjomis ir iniciatyvomis
entuziastingai prisidėti prie Kauno ekonominės, politinės,
socialinės ir kultūrinės gerovės ir miesto ateities kūrimo.
Vienijant įvairių sričių savo srities profesionalus ir lyderius
- mokslininkus, tyrėjus, specialistus - praktikus, įmones,
organizacijas ir institucijas, reikėtų sukurti ir įveiklinti Kauno
miesto kompetencijų tinklą, leidžiantį spręsti bet kokio
sudėtingumo viso Kauno miesto, atskiro sektoriaus ar verslo šakos
vystymosi ir miesto konkurencingumo didinimo problemas.