Kaimo turizmas spaudžiamas į kampą

Besiverčiantieji kaimo turizmu turi savo variantą: gal įvesti meilės Lietuvos kaimui ir žemei mokestį?

Čia juokais, o jei rimtai, tai šiame alternatyvaus kaimo verslo sektoriuje kol kas tvyro pasimetimas ir neaiškumas, kaip toliau reikės dirbti.

Pirminis planas buvo žiaurus

"Procesas „užsisukęs“ nuo praėjusių metų rugpjūčio, kai buvo paskelbta, jog keisis veiklos pagal verslo liudijimus tvarka. Pirminis planas buvo žiaurus", – pasakoja Linas Žabaliūnas, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas.

Asociacijos reakcija buvo žaibiška – tuoj pat sukviestas tarybos posėdis ir kreiptasi į Finansų ministeriją su prašymu susėsti už derybų stalo.

"Mes nevarėme savo žmonių į gatves, nevažiavome prie Seimo ir neblokavome kelių. Ėjome demokratiniu keliu. Buvo ir netiesioginių diskusijų su Finansų ministerija, „apsimėtėme“ mintimis per žiniasklaidą. Paskui iš ministerijos sulaukėme informacijos, kad jie diskusijai pasirengę.

"Konstruktyviai diskutavome, išsakėme savo pozicijas, matėme, kur prasilenkia jų ir mūsų skaičiai. Pirmo posėdžio metu ministerija dar negalėjo nieko atsakyti, tik išklausė, padėkojo už informaciją ir pasakė, kad reikia laiko išdėstytiems faktams apsvarstyti.

Paskui buvo antras posėdis. Po jo nors oficialaus atsakymo negavome, tačiau sulaukėme informacijos, kad į mūsų nuomonę atsižvelgė, savo nuostatas keičia ir kaimo turizmui verslo liudijimai nebus naikinami", – toliau pasakoja L.Žabaliūnas.

Tačiau kai pernai lapkritį pagaliau pamatė pakeitimų projektą, buvo nustebinti. Atsirado nuostata, apie kurią nebuvo net kalbos: nuo 2012–ųjų gegužės 1 d. turint verslo liudijimą iš juridinio asmens galima gauti ne daugiau kaip 10 proc. visų savo pajamų.

"Kalbėta, kad paslaugos pagal verslo liudijimą turi būti orientuotos į galutinį vartotoją. Kaimo turizme visi vartotojai yra galutiniai. Ar tai būtų juridinis, ar fizinis asmuo, jis yra vartotojas. Visiškai nepasvertas mūsų sektoriui procentas ir matmuo, nes 10 proc. – tai, galima sakyti, vienas klientas.

"Mūsų pagrindinė pozicija buvo ta, kad kaimo turizmas yra labai smulkus verslas. Nors sakyti „labai smulkus“ irgi negalime, nes tokios formuluotės nėra. Yra smulkus, vidutinis ir stambus. Mes esame smulkaus verslo sektorius, nes dažniausiai kaimo turizme dirba 1–2 žmonės, darbas yra sezoninis, apyvartos irgi patenka į tą kategoriją. Tame teisės akte, kurį rengė verslo liudijimų tvarkai keisti, buvo nesuprantama frazė, kad paslaugos, teikiamos pagal verslo liudijimą, turi atitikti smulkiausio verslo sektorių. Kas yra smulkiausias verslas – niekas nepasakė. Nėra tokios formuluotės", – sako L.Žabaliūnas.

Buvo aiškinama, neva kaip gali kaimo turizmas dirbti su verslo liudijimais, jei verslo liudijimas skirtas tokiam sektoriui kaip batsiuviai, siuvėjai ir pan., t.y. kur įdedama daug rankų darbo.

"O kodėl negalime dirbti su verslo liudijimais, jei esame alternatyvi veikla kaime, kur didžioji dalis sodybų dirba nevisus metus, užsakymų turi keliems mėnesiams. Paslaugas teikia gyvenamajame individualiame name, statytame, sakykime, 1945–aisiais. Tas žmogus dar dažnai ir pensinio amžiaus. Arba dirbantis visą darbo savaitę 8 val. per dieną, o iš kaimo turizmo prisiduriantis savaitgaliais. Tuo tarpu Finansų ministerija, pasak L. Žabaliūno, paėmė modelį, kai žmonės, išsipirkę verslo liudijimą, dirba nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., gauna tam tikrą pajamų kiekį, kurį mato iš statistinės informacijos, moka kas mėnesį valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Bet realiai modelis visai kitoks. Žmonės perka verslo liudijimą tik tą dieną, kai gauna pirmą užsakymą, pvz., gegužės 1–ąją. Ir baigia dirbti, kai užsakymai baigiasi, tarkime, rugsėjo 1 d. Kai kuriems pasirinkimo nėra!

Kalbant apie PVM mokėtojus, tai šios nuostatos ateina iš Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų, įsigaliojančių nuo 2012 m. sausio 1 d. Tik kai atėjo laikas, buvo susigriebta, kad PVM mokėtojams atimtos galimybės verstis veikla pagal verslo liudijimą. Kaimo turizme PVM mokėtojai yra daugiausia tos sodybos, kurios pasinaudojo parama, investavo, vykdė statybas ir įsiregistravo PVM mokėtojais net nepasiekę ribą apibrėžiančių pajamų, t.y.100 tūkst. Jie dabar priversti atsisakyti verslo liudijimo, bet neturi kito pasirinkimo, nes yra suvaržyti paramos gavėjo įsipareigojimų.

Nuo praėjusių metų liepos mėnesio, kai pakeistas Turizmo įstatymas, kaimo turizmas neliko vien tik fizinių asmenų teikiama paslauga. Pritaikius ES direktyvą, paslaugas gali teikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Vadinasi, pagal Finansų ministerijos numatymus, turėtų būti galimybė kiekvienam pasirinkti jam palankiausią veiklos modelį. Bet, deja, didžioji dalis tų PVM mokėtojų neturi pasirinkimo. Belieka individuali veikla pagal pažymą. Tad ją ir vykdome", – sako asociacijos vadovas.

"Kaimo turizmo esmė – nekilnojamasis turtas. Paslaugoms sukurti reikia į jį investuoti. Ir ne 100 ar 200 litų. Mes tą turtą naudojame, nuo jo pasiruošę sumokėti nekilnojamojo turto mokestį, bet, pasirodo, negalime skaičiuoti amortizacinių atskaitymų, nes individualaus gyvenamojo namo amortizaciniai atskaitymai į apskaitą negali būti traukiami.

O mums sakoma: jums suteikiame galimybę pasirinkti efektyvesnę mokesčių formą ir skaičiuoti pajamas, sąnaudas, mokėti mokesčius nuo realaus veiklos rezultato, t.y. nuo pelno. Viskas skamba gražiai, bet pažiūrėjus, kokios yra sąnaudos, tai jų didžioji dalis ir yra nekilnojamojo turto naudojimas. O kai neįsitraukiame į sąnaudas, iš dalies atrodo, kad mes gauname labai didelį pelną", – toliau vardija paradoksus L.Žabaliūnas.

"Jeigu jau kalbame apie apskaitą, tai leiskite mums tą daryti su normaliais atskaitymais. Panaši situacija yra vairavimo mokyklose, kur veiklai naudojami individualūs lengvieji automobiliai. Nors individualiam automobiliui taikyti atskaitymus pagal teisės aktus negalima, tačiau vairavimo mokykloms padaryta išimtis. Išimtis turėtų būti pritaikyta ir mums."

Gaila, pasak L.Žabaliūno, kad prieš darant sprendimus nebuvo viskas įvertinta, iki galo išdiskutuota. Ir kad laiko yra mažai. Jau reikia vykdyti veiklą, o normaliai to daryti negalima. Ir vėl teks rinktis prie bendro stalo, vėl diskutuoti, kaip pakeisti tai, kas buvo priimta.

Asociacija šiuo metu formuoja savo poziciją ir prašys Finansų ministerijos, kad rastų jų veiklai priimtiną apskaitos vedimo formą ir mokesčių mokėjimo būdą.

Nuo gruodžio intensyviai bendradarbiauja ir su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI). Jau surengti keli seminarai PVM mokėtojams, vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą.

"Tačiau kuo daugiau seminarų, kuo daugiau gilinamės, tuo daugiau klausimų. Tuo daugiau neaiškumų mums, tuo daugiau neaiškumų ir VMI", – sako L.Žabaliūnas.

"Tie, kurie į savo veiklą žiūri kaip į verslą, yra lankstūs, jie pasiruošę prisitaikyti, keisti veiklos formą. Bet sudarykime sąlygas verstis tiems mažiukams, leiskime sumokėti jiems mokesčius, bet neapkraukime biurokratine našta", – sako pašnekovas ir pateikia pavyzdį, kaip yra Europoje, kur patirtis skaičiuojama dešimtimis metų.

Ten sektorius diferencijuotas. Principas įvairiose šalyse skirtingas, bet esmė panaši: iki 5 numerių net netraktuojama kaip veiklos sektorius ar ekonominė veikla. Jiems netenka ir jokia mokestinė našta. Jeigu tu vystai tokį smulkų verslą – tai tik dirbk, neprašyk išmokų ir nebūk našta valstybei.

Kai ateinama į sektorių, kuris jau duoda ekonominės naudos, yra įvairių galimybių. Pvz., užsiimti veikla pagal verslo liudijimą, sumokant tam tikrus fiksuotus mokesčius. Ir vėlgi tu netampi našta valstybei, bet ir valstybė netrukdo tau, neapkrauna papildoma biurokratine našta. Leidžia tau dirbti ir sumokėti mokesčius, nes tu duodi pajamas ir sau, ir valstybei.

Ir jau kai ateinama į verslo sektorių, ten ir galioja visos verslo taisyklės.

Apskritai turizmo sektorius praėjusiais metais augo ypač sparčiai. Pasaulio turizmo sektorius per 2011 m. išaugo 4,5 proc., Europoje fiksuojamas 6 proc. augimas, o Lietuvoje – apie 20 proc. Indėlį čia padarė ir kaimo turizmas.

"Šiemet sunku ką nors prognozuoti. Dabar, deja, esame spaudžiami į kampą. Žmonės išsigandę, ar verta investuoti ir galvoti apie plėtrą, – sako L.Žabaliūnas. – Daug klausimų, kaip reikės toliau vykdyti veiklą. Daug darbo ir asociacijai. Tačiau sektorius plėtojosi 17 metų. Yra sunkumų, bet juos vienaip ar kitaip išspręsime. Esame šalis, kur turizmas yra. Ir džiugu, kad jis auga. Tačiau kiti metai turizmui tikrai bus sunkūs. Mus liečia, bet kitus liečia dar labiau. Gerai, kad dar neprasidėjo aktyvus sezonas, tai turime laiko. Ir tikimės, kad būsime išgirsti."

"Mūsų kaimo turizmo sodyba paprasta, su viskuo, kas priklauso kaime: gražia gamta, Lietuvos kaimo turizmui būdingomis paslaugomis – dviračiais, pirtimis, maudynėmis kubile, upėje, žvejyba. Iš tikrųjų tai šeimos verslas – dirbame abu su žmona. Ir netgi ne verslas, o gyvenimo būdas. Tiesiog sau senatvei susikūrėme darbo vietą ir padedame žmonėms pailsėti", – sako Rimantas Sabaliauskas, sodybos „Tarp liepų“, esančios Anykščių rajone, šeimininkas.

Anksčiau sako dirbę pagal verslo liudijimą. Dabar jaučiasi apkrauti papildoma buhalterine našta.

"Tikrai nėra taip, kaip jie teigia, kad niekas nepasikeitė. Verslo liudijimo galėjai nepirkti žiemą, kai neturi klientų. Kreipsimės ir dėl raštiškų teisės aktų išaiškinimų. Yra tokių pozicijų, kurias patys mokesčių inspektoriai Kaune supranta vienaip, Utenoje – antraip, Trakuose – trečiaip.

Dar sodybos šeimininkas apgailestauja, kad gali išaugti paslaugų kainos. Ir taip jau Lietuvoje pasiūla viršija paklausą. O lietuvio kišenė kol kas tik tuštėja ir tuštėja. Turistai iš Rusijos skundžiasi turį problemų su vizomis. Pernai buvo atvažiavę svečiai iš Maskvos... su Suomijos vizomis.

Jei toliau taip bus, tai ir važiuos gamtos ieškoti į Suomiją, o ne į Lietuvą, – sako R.Sabaliauskas. – Į šių metų sezoną žiūriu skeptiškai. Tik tiek kad niekam nesame skolingi, tai neturime galvos skausmų. O ką darys tie, kurie paėmę kreditus ir investavę į kaimą, neįsivaizduoju."

Ir apskritai, apie ką galima kalbėti, jeigu abi šalys – žmonės, kurie kažką daro ir neprašo iš valstybės, ir valdžia – susėdę už stalo – neranda bendros kalbos, žaidimo taisyklių, kurios tenkintų ir vienus, ir kitus. Čia kaip šeima – jei vyras ir žmona nesutaria, nebus darnos jų gyvenime.