Užsienio reikalų ministerija ragina neskubinti sutarties
ratifikavimo Seime, o tokį žingsnį žengti tik tada, kai sutartis
įsigalios ją ratifikavus daugumai euro zonos šalių.
Pateiktas išvadas dėl Lietuvos pozicijos Ministrų kabinetas
svarstys pirmadienio pasitarime.
„Lietuvai nusprendus prisijungti prie susitarimo, tam tikrus
įsipareigojimus anksčiau, nei įstojus į euro zoną (kai
susitarimas galiotų visa apimtimi), siūlytume svarstyti prisiimti
dalinai“, - rašoma Finansų ministerijos išvadose.
Finansų ministerija perspėjo, kad siūlymas deficitą
viršijančioms šalims pateikti ES Komisijai ir Tarybai tvirtinti
ekonominės partnerystės programas, kuriose būtų išdėstomos
struktūrinės reformos, sukeltų didelę politinę administracinę
naštą.
Ministerijos nuomone, dabartinės ES sutarties nuostatos, kurios
leidžia šaliai pačiai pasirinkti priemones perviršiniam deficitui
ištaisyti, „Lietuvai, kaip ne euro zonos šaliai, korekcinio
lankstumo prasme galėtų būti vertintinos kaip priimtinesnės“.
Be to, Finansų ministerijos teigimu, numatytos sustiprinto
ekonominio bendradarbiavimo iniciatyvos „galėtų implikuoti
politinių įsipareigojimų prisiėmimą, kurie būtų apspręsti
išimtinai euro zonos valstybių naudos požiūriu“.
Automatiškai nesidėti prie visų euro zonai siūlomų sprendimų
Vyriausybei siūlo ir Ūkio ministerija.
„Neatmestina tikimybė, kad kai kurios didžiosios ES valstybės
gali bandyti spręsti euro zonos finansines ir ekonomines problemas
Lietuvai ne pačiu priimtiniausiu būdu“, - teigia Ūkio ministerija.
„Dabartiniame etape nėra pakankamai aišku, koks bus sustiprinto
ekonominės politikos koordinavimo turinys ir ar neatsiras kokių nors
nuostatų, galinčių nepagrįstai apriboti Lietuvos ekonominės
politikos sprendimus (pavyzdžiui, mokesčių ar valstybės valdomų
įmonių reformos srityse)“, - rašoma Ūkio ministerijos išvadose.
„Jeigu neturėsime galimybės dalyvauti priimant sprendimus dėl
euro zonos ekonominės politikos, tai šiuo požiūriu papildomų
įsipareigojimų, taikomų euro zonos valstybėms, skubus prisiėmimas
neatrodo pakankamai pagrįstas“, - tvirtina Ūkio ministerija.
Savo ruožtu Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia, kad
Lietuvai prie sutarties būtų naudinga prisijungti ir ją
įgyvendinti visa apimti, tačiau siūlo neskubėti ratifikuoti.
„Manytume, kad Lietuva sutartį galėtų ratifikuoti, kai ji
įsigalios (pagal dabartinį sutarties projektą - kai ją ratifikuos
15 euro zonos šalių)“, - rašoma URM rašte.
Siekdami įveikti skolų krizę, daugumos ES šalių vadovai gruodį sutarė, kad reikia parengti naują sutartį, kuri numatytų griežtesnes fiskalines taisykles. Sutartis įpareigotų griežčiau
kontroliuoti skolą, o 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficito
ribos nesilaikančioms šalims sankcijos būtų taikomos
automatiškai.
URM teigimu, nuostatos dėl griežtesnės fiskalinės disciplinos
ir jos priežiūros „turėtų padėti išvengti politinių ciklų
įtakos valstybės finansams ir turėtų ilgalaikį stabilizuojantį
poveikį tiek šalies finansų sistemai, tiek ekonomikai apskritai“.
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas
Stankevičius anksčiau BNS yra sakęs, kad įgyvendindama
susitarimą dėl griežtesnės finansų priežiūros Lietuva turbūt
Konstitucijos nuostatų nekeis, bet priims konstitucinį aktą.
Numatoma, kad sutarties projektą ES šalių vadovai galėtų
politiškai aprobuoti sausio 30 dieną neeilinėje Europos Vadovų
Taryboje, o pasirašyti kovo pradžioje vyksiančiame viršūnių
susitikime.
Naujai sutarčiai kol kas nepritaria Didžioji Britanija, tad
susitarimas gali būti pasirašytas be jos.