Pasak leidėjų, jis atliks labiau pažintinę funkciją, kadangi
teisinę galią turi ir priimant sprendimus vartojamas tik originalus
lotyniškasis Kodekso tekstas. Lietuvoje skelbiamas leidimas
paraleliai pateikia tiek originalą, tiek lietuviškąjį vertimą.
Lietuvos vyskupų konferencija viliasi, kad lietuviškas Kanonų
teisės kodekso leidimas paskatins sąmoningų ir aktyvių tikinčiųjų
ugdymą, užtikrins gilesnį jų supratimą apie savo teises ir pareigas.
Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartyje „Dėl santykių
tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų“ ir Lietuvos
įstatymuose numatyta, jog Bažnyčia tvarkosi pagal Kanonų teisę.
Maža to, valstybė pripažįsta tuos kanoninius aktus ir Bažnytinio
tribunolo (teismo) sprendimus, kurie sukelia civilinius padarinius
- bažnytinių juridinių asmenų steigimą, tikybos mokytojų skyrimą,
santuoką, jos paskelbimą negaliojančia ir kt. Taigi tam tikrais
atvejais ir tam tikra apimtimi Kanonų teisės kodeksas Lietuvoje
veikia ir yra taikomas drauge su valstybės teise. Todėl jo vertimas
į lietuvių kalbą yra svarbus ne tik Bažnyčiai, bet ir Lietuvos
teisininkų bendruomenei, studentijai, valstybės institucijoms.
Kanonų teisės kodeksą sudaro 1752 kanonai, iš jų kiekvienas
panašiai kaip įstatymo straipsnis išreiškia konkrečią teisinę
normą. Ji yra taikoma ne pavieniui, o derinant su kitais kanonais
nusakytomis normomis.
Rengiant lietuviškąjį tekstą - pirmąjį vertimo variantą
Lietuvos vyskupų konferencijos pavedimu atliko monsinjoras Adolfas
Grušas, vėliau apie penkerius metus triūsė vyskupo Gintaro Grušo
vadovaujama vertimo redagavimo komisija iš dvasininkų ir
pasauliečių.
Tikinčiųjų bendruomenės tvarkymosi - bažnytinės teisės -
pavienes normas (principų formuluotes), vadinamas kanonais, dar
ankstyvosios krikščionybės laikais imta kaupti į rinkinius.
Didžiąją jų dalį sudarė Bažnyčios Susirinkimų ir Popiežių
paskelbtos teisinės nuostatos.
Nors dauguma kanonų buvo perduodami šimtmečiais, sisteminga
visuma, kurią parengti Vatikano I Susirinkimo metu pageidavo
vyskupai, aprobuotą pavidalą įgijo tik 1917 m. Kanonų teisės
kodeksą patvirtinus popiežiui Benediktui XV. Šio bažnytinės teisės
sąvado esmingos peržiūros rezultatas - dabartinis Kodeksas. Jame
Vatikano II Susirinkimo priimtos sielovadinės gairės ir atnaujinti
Bažnyčios tvarkymosi principai išreikšti teisinių normų pavidalu.
Į lietuviškąjį leidimą įtraukti visi naujausi galiojančio
Kanonų teisės kodekso papildymai, įvesti pastaraisiais metais.
Lietuviškas leidimas parengtas kuo ištikimiau sekant lotyniškais
kanonais ir teikiant pirmenybę tikslumui, terminų nuoseklumui, o ne
įprastam lietuviškam stiliui. Dalis specifinių posakių ir žodžių
neverčiami, jie paaiškinami žodynėlyje.