Tam, kad galėtų apsiprausti ar išsiskalbti drabužius, vandenį kibirais tempia ir kiti gyventojai. Ir taip jau daugiau nei pusmetį – praėjusių metų gegužę dėl išorinės pastato sienos remonto buvo uždaryti vamzdynai.
Dešimtys gyventojų Šilutės plente esančiame bendrabutyje priversti kęsti baisius nepatogumus. Praėjusių metų gegužę pradėjo irti viena penkiaaukščio bendrabučio siena. Plytas išjudino nuolatinė drėgmė. Viršutinių aukštų dušai buvo netvarkingi - prausyklose iš maišytuvų vanduo pliaupė tiesiog ant grindų.
Užsikimšus nuotekų vamzdžiui vandens lygis siekdavo kulkšnis. Vanduo, nenutekėdamas kanalizacijos vamzdžiais, pradėjo sunktis pro sienas. Antrojo aukšto gyventojas sakė apstulbęs, kai praėjusiais metais šaltuoju periodu išvydo apledėjusius langus. Vanduo iš viršutinių aukštų sunkėsi labai sparčiai.
„Viskas prasidėjo, kai bendrose patalpose pakeitėme langus. Prausyklose laikydavosi drėgmė – paaiškėjo, kad viršutiniuose aukštuose nėra suremontuoti dušai. Vanduo ten bėgdavo tiesiog ant žemės. Dėl prausyklų drėgdavo visa šoninė pastato siena. Tuomet ji pradėjo byrėti. Sušauktame susirinkime buvo nuspręsta remontuoti byrančią sieną. Po kelių dienų buvo uždaryti prausyklų vamzdynai“, – prisiminusi praėjusių metų gegužę pasakojo antrajame bendrabučio aukšte gyvenanti Renata Toleikytė.
Ši gyventoja savo bute yra įsirengusi visus patogumus, todėl jos buičiai neveikiančios prausyklos jokios įtakos neturi. R.Toleikytė rūpinasi savo kaimynų likimu – jai nesuvokiama, kaip galima taip ilgai gyventojus palikti be vandens, maža to, – nepranešti, kada jis atsiras. Mat buvo pažadėta, kad vanduo bus įjungtas, kai bus sutvarkytas fasadas.
Uždarius prausyklų vamzdynus, bendrabučio gyventojai nebegalėjo nei nusiprausti, nei išsiskalbti drabužių. Vanduo liko bendrose virtuvėse ir tualetuose. Tamara ir Romanas Rimkai vandens prisipila iš tualeto patalpose esančio čiaupo.
Pagal bendrabučio planą jų virtuvė yra toje pusėje, kur drėko siena. Dažnai naudotis kaimynų virtuvės vandeniu jie nenori – sąskaitos už sunaudotą vandenį ateitų ne jiems, o kaimynams. Nusiprausti pora kartais pasiprašo giminaičių. Tačiau aprodydamas avarinės būklės dušus Romanas pripažįsta: „Prašytis nusiprausti ar išsiskalbti – labai nesmagu.“
Į bendrabutį administruojančią įmonę UAB „Klaipėdos bendrabutis“ gyventojai kreipėsi dar gruodį. Jie klausė, kada vėl gaės naudotis prausyklomis, tačiau paaiškėjo, kad tai padaryti bus galima tik po vamzdynų remonto. Kiek reikės lėšų ir kada bus atliktas remontas, liko neaišku.
„Mes stogo remontui 70 tūkst. litų rinkome dvejus metus. O kanalizacijos sistemos pertvarkymui kada surinksime, sunku net įsivaizduoti. Be to, neramu, kad kanalizacija bus padaryta nekokybiškai. Mat pro prieš trejus metus suremontuotą stogą jau varva. Ir net ne probleminėse vietose“, – stebėjosi R.Toleikytė.
Moteris piktinosi, kad kiekvieną mėnesį mokanti po 56 litus į kaupiamųjų lėšų fondą, ji tiksliai nežinanti, kur naudojami pinigai. Anot jos, prieš keletą metų prausyklų langai buvo pakeisti iš anksto net nepranešus.
„Seniai kalbėjome, kad norėtume renovuoti dušus. Manau, kad sienos jau seniai drėko, tik dedant langus, jos buvo išjudintos. Todėl ir pradėjo byrėti. Jeigu sako, kad prausyklos netinkamos ir kanalizacija netvarkinga, tai kodėl pirmiausia yra keičiami langai? Logiškai mąstant, pirmiausia turėjo sutvarkyti vamzdynus. Atrodo, kad remontas buvo pradėtas ne nuo to galo“, – svarstė R.Toleikytė.
Bendrabučio gyventoja tikino, kad nesiekia sukelti gailesčio ar prašyti paramos – reikiamą sumą susirinks patys gyventojai: „Mes galime patys susiremontuoti, tik norime, kad administruojanti įmonė su mumis normaliai bendrautų ir sakytų, kur leidžiami pinigai.“
Laukia pavasario
„Pastato sienos remontas iki galo nėra užbaigtas. Plytos yra pakeistos, bet dar nėra baigti visi darbai. Oro sąlygos buvo netinkamos, todėl rangovas laukia pavasario. Greitai darysime susirinkimą ir gyventojams viskas bus pranešta. Taip pat bus tariamasi dėl prausyklų renovacijų – gyventojai turi nuspręsti, ką norima remontuoti – ar tik prausyklas, ar ir tualetų patalpas“, – sakė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ direktoriaus pavaduotoja Daiva Gelžinienė.
„Prausyklomis negalima naudotis, nes jos neatitinka reikalavimų. Kanalizacija buvo uždaryta, nes prie sienos buvo pritvirtintas maišytuvas, o vanduo nutekėdavo tiesiai į fasadą. Ten nebuvo nieko panašaus į normalų dušą“, – aiškino D.Gelžinienė.
Anot jos, paskaičiuota, kad vienos prausyklos remontas turėtų kainuoti apie 18 tūkst. litų. Tualeto patalpos remontas atsieitų maždaug 20 tūkst. litų. Nesunku paskaičiuoti, kad visų prausyklų ir tualetų remonto kaina perkoptų ir šimtą tūkstančių litų.
Moteris tikino - netiesa, jog gyventojai buvo neinformuoti apie keičiamus prausyklos langus. Be bendrabučio gyventojų sutikimo neįmanoma panaudoti kaupiamųjų lėšų. D.Gelžinienė užtikrino, kad per vasario mėnesį vyksiantį surinkimą visi gyventojai bus informuoti apie remonto planus ir viskas bus gerai: „Žinome lėšų likučius ir judame toliau į priekį.“
Tiesa, kiek laiko užtruks lėšų rinkimas, derybos su rangovais ir patalpų remonto darbai, D.Gelžinienė dar negalinti pasakyti.