„Pritarėme, kad Lietuva prisijungtų. Manau, kad tai yra svarbus
dokumentas, svarbi Europos Sąjungos iniciatyva“, - trečiadienį po
Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Kubilius.
Anot jo, susitarimu siekiama, kad euro zona greičiau išeitų iš
krizės.
„Manau, kad Lietuvai būtų naudinga, kad tokia sutartis kuo
greičiau būtų patvirtinta“, - sakė premjeras.
A.Kubilius teigė, jog Lietuva neturėtų dvejoti perkelti šias iniciatyvas į nacionalinę teisę.
„Mes savo nacionalinėje, Konstitucinėje teisėje turėtume
neabejodami siekti įtvirtinti tas nuostatas, apie kurias kalbama
sutartyje, kad jos turėtų būti įtvirtintos konstituciniame lygyje
- turiu visų pirmą omenyje, konstitucines nuostatas dėl didesnės
fiskalinės drausmės“, - sakė premjeras.
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas
Stankevičius anksčiau BNS yra sakęs, kad įgyvendindama susitarimą
dėl griežtesnės finansų priežiūros Lietuva turbūt Konstitucijos
nuostatų nekeis, bet priims konstitucinį aktą.
A.Kubilius kalbėjo, jog Lietuva, įgyvendindama finansinės
drausmės politiką „eina ta linkme“, kurios reikalauja planuojamas
susitarimas.
Kad Lietuvai būtų naudinga prisijungti prie ES šalių narių
rengiamos sutarties antradienį pareiškė ir prezidentės patarėjas
Nerijus Udrėnas. Jis sakė, kad kitą savaitę prezidentė Dalia
Grybauskaitė dalyvaus neeilinėje Europos Vadovų Taryboje, kur bus
aptarti galimi ES susitarimai dėl sustiprintos ekonominės sąjungos.
Pasak valstybės vadovės patarėjo, pagrindinės sutarties nuostatos
nėra naujos ir Lietuva pagal jas jau gyvena.
Premjeras anksčiau yra minėjęs, jog dėl atskirų sutarties
įsipareigojimų įgyvendinimo vėliau bus toliau tariamasi - Lietuva
gali neprisiimti dalies įsipareigojimų iki euro įvedimo. Finansų
ministerija anksčiau yra pastebėjusi, jog kai kurie politiniai
įsipareigojimai galėtų būti naudingi išimtinai euro zonos
valstybėms.
Siekdami įveikti skolų krizę, daugumos ES šalių vadovai
gruodį sutarė, kad reikia parengti naują sutartį, kuri numatytų
griežtesnes fiskalines taisykles. Sutartis įpareigotų griežčiau
kontroliuoti skolą, o 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficito ribos
nesilaikančioms šalims sankcijos būtų taikomos automatiškai.
Pirmadienį vyksianti Europos Vadovų Taryba turėtų patvirtinti
minėtos sutarties tekstą. Sutartis turėtų būti pasirašyta kovo
pradžioje.
Siekdami įveikti skolų krizę, daugumos ES šalių vadovai
gruodį sutarė, kad reikia parengti naują sutartį, kuri numatytų
griežtesnes fiskalines taisykles. Sutartis įpareigotų griežčiau
kontroliuoti skolą, o 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficito ribos
nesilaikančioms šalims sankcijos būtų taikomos automatiškai.
Pagal pirminį projektą, planuojama, kad sutartis įsigaliotų
2013 metų sausio 1-ąją.