„Abiejų šalių saugumo rūpesčiai yra tokie patys kaip ir
likusiame Baltijos regione. Sunku įsivaizduoti scenarijų, kad
Estijai, Latvijai ir Lietuvai iškilus grėsmei, Švedija ir Suomija
galėtų tai stebėti tik iš šalies. Joms kaip Europos Sąjungos
(ES) narėms taip pat galėjo Lisabonos sutarties nuostata dėl
solidarumo“, - rašo laikraštis.
Be to, kaip teigia rašinio autorius, NATO planai ginti Baltijos
šalis priklauso nuo bendradarbiavimo su Švedija ir kiek mažesniu
mastu - su Suomija, o oro erdvės ir jūros stebėjimas jau dabar yra
glaudžiai susijęs su NATO.
Kita vertus, anot „European Voice“, pačios Baltijos šalys tokią
iniciatyvą vertina atsargiai, nes tai galėtų būti suprasta kaip
NATO nesugebėjimas užtikrinti saugumo, o Lietuva, Latvija ir Estija
nenori atrodyti kaip pakraštyje esančios izoliuotos NATO šalys,
kurioms reikia specialių saugumo priemonių.
Publikacijos autoriaus nuomone, šiuos dalykus galima suderinti -
pavyzdžiui, švedų ir suomių karinių pajėgų nariai galėtų
dalyvauti NATO pratybose, šių šalių lėktuvai galėtų skristi
kartu su NATO šalių, o NATO lėktuvai galėtų lankyti Švedijos
ir Suomijos bazes.
Šį mėnesį Lietuvoje viešėjęs Švedijos užsienio reikalų
ministras Carlas Bildtas atsargiai įvertino
galimybę, kad jo šalis prisidėtų prie oro policijos misijos
Baltijos šalyse.
„Iki šiol trijų Baltijos šalių interesas buvo turėti šią
misiją išskirtinai NATO rėmuose. Pažiūrėkime, kas šiuo
atžvilgiu vyks toliau, mes nenorime įsitraukti konkrečiai į šias
diskusijas“, - žurnalistams Trakuose sakė C.Bildtas ir pabrėžė,
kad jos šalis „dėl istorinių priežasčių“ nėra NATO narė.
Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis
tvirtino, kad išsamiau dėl oro policijos bus galima kalbėti po
gegužę Čikagoje įvyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo.
Lietuva, Latvija ir Estija neturi pajėgumų užtikrinti savo oro
erdvės apsaugą, todėl juos pasikeisdamos kas kelis mėnesius
suteikia kitų Aljanso šalių pajėgos. Nuo pat misijos pradžios ją
vykdantys naikintuvai yra dislokuojami Lietuvos karinių oro aviacijos
pajėgų bazėje Šiauliuose.
Baltijos šalys siekia, kad ši NATO misija taptų ilgalaike, t.y.
be konkrečių laiko apribojimų. NATO partneriai sprendimą dėl to
turėtų priimti artėjant gegužę Čikagoje vyksiančiam Aljanso
viršūnių susitikimui.
Tačiau kai kurie pareigūnai sako, jog kol kas realesnė
galimybė yra, kad misija bus pratęsta iki 2018 metų, o ne neribotam
laikui.