Kinai išsivežė Panevėžio rajone, Upytės bandymų stotyje, išvestų veislių
pavyzdžius. Upytės bandymų stoties mokslininkės Zofijos Jankauskienės
teigimu, iš Kinijos mokslų akademijos Pluoštinių augalų instituto atvykę
mokslininkai domėjosi pluoštinių linų auginimo technologijomis, stoties
mokslininkų išvestomis naujausiomis veislėmis "Kastyčiai", "Dangiai",
"Sartai", "Snaigiai". Kinai išsivežė po 3-5 g šių veislių sėklų, kad
galėtų papildyti savo turimų veislių kolekcijas. Tačiau, pasak Z.
Jankauskienės, "šios veislės yra įtrauktos į Europos Sąjungos veislių
katalogą, mes esame jų autoriai, todėl nerimauti, kad kas nors kitas
galėtų tą autorystę pasisavinti, nėra pagrindo".
Tačiau gali
būti, kad savo vaikus ir anūkus teks vežti į Kiniją, kad parodytume
Lietuvos simbolį - mėlynus linų laukus. Statistikos duomenimis, 1939 m.
Lietuvoje buvo pasėta 93,3 tūkst. ha pluoštinių linų. Sovietmečiu linų
plotai traukėsi, bet 1970 m. dar buvo auginama 43,7 tūkst. ha,
1980-aisiais - 37,5 tūkst. ha.
Skaudų smūgį mūsų linininkystei
sudavė narystė Europos Sąjungoje. Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos
ūkininkai bei Žemės ūkio bendrovės iš pradžių džiaugėsi parama, tačiau
vėliau ji smarkiai sumenko. Linininkystės neremia ir Vyriausybė. Sužlugo
perdirbimo įmonės, kurių iki narystės ES buvo 11. Laikosi tik žemės
ūkio kooperatyvas "Jurbarko linų verslas", bet, pasak jo direktorės
Birutės Vasiliauskienės, veiklos nebevykdo, nes "niekas nebeaugina
linų".
Mokslininkai dar tiki linininkystės prisikėlimu, bet jau
dirba su pluoštinėmis dilgėlėmis, mat specialios rūšies dilgėlės užauga
iki 2 m aukščio ir turi daug pluošto - jis trumpesnis už linų, bet iš jo
galima išausti švelnius ir plonus audinius.