Valstybės atstovė, Teisingumo ministerija, su ieškiniu
nesutinka ir prašo jį atmesti.
Teismas savo sprendimą skelbs vasario 17 dieną.
Vilnietė antstolė buvo nuteista dėl neteisėto turto perleidimo
kitam asmeniui ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi vienerių metų
laisvės atėmimo bausme. Pernai sausį prezidentė Dalia
Grybauskaitė suteikė malonę nuteistajai ir J.Gančierienė iš
Panevėžio pataisos namų buvo paleista į laisvę.
Pasak prokuratūros, J.Gančierienė nuteista už tai, kad 2006
metais surašė R.M. priklausančiam 13,9 hektarų žemės sklypui
arešto aktą, nors žinojo, kad šio asmens turtas prieš porą
mėnesių buvo areštuotas dvejomis Ukmergės rajono apylinkės teismo
nutartimis.
R.M. turtas buvo areštuotas dėl E.Š. ir V.M. reikalavimų
skolai išieškoti. Prokuratūros duomenimis, žemės sklypą už 85
tūkst. litų įsigijo E.M., kurį pasiūlė pats skolininkas R.M
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja patvirtino pardavimo
aktą, nes J.Gančierienės pateiktoje byloje nebuvo duomenų apie
R.M. žemės sklypui teismo sprendimu uždėtą areštą. Už tai, kad
pardavė skolininko nurodytam pirkėjui teismo areštuotą R.M.
žemės sklypą, antstolė gavo 4 tūkst. litų atlygį, teigė
prokuratūra.
Be to, teisėja veikė ne savo veiklos teritorijoje.
J.Gančierienės veiklos teritorija buvo Naujoji Vilnia, Vilniaus
rajonas ir Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo teritorija.
Skolininkas gyvenamąją vietą buvo deklaravęs antstolės veiklos
teritorijoje, faktiškai gyveno Pagiriuose, o žemės sklypas buvo
Molėtuose.
„Mano veiksmus sankcionavo teisėjos Arlauskienės rezoliucija.
Aš buvau išanalizavusi sprendimo vykdymo instrukciją. Teisėja
veikė tikrai aplaidžiai, vykdomoji byla turėjo būti
išanalizuota“, - penktadienį nagrinėjant ieškinį valstybei
teismui sakė J.Gančierienė. Ji mano, kad jos nuteisimą
baudžiamojoje byloje lėmė teisėjos veiksmai.
Ieškovės atstovė, advokatės Liudvikos Meškauskaitės kontoros
padėjėja Erika Ščiogoleva, teismui sakė, kad ieškovė buvo
įsitikinusi, kad veikia teisėtai. Tuo tarpu teisėja L.Arlauskienė
veikė nerūpestingai, ji neatliko pareigos.
''Valstybė turi pareigą, kad dirbtų kvalifikuoti asmenys. Šiuo
atveju Arlauskienės nerūpestingu neveikimu padaryta žala
Gančierienei. Teisėja kontroliuoja antstolį. Buvo pateikta visa
vykdomoji byla. Teisėja suteikė leidimą parduoti turtą“, -
kalbėjo J.Gančierienės atstovė.
Ji mano, kad teisėja veikė ne pagal įstatymą, bet buvo
nuteista ne teisėja, bet J.Gančierienė.
Tuo metu, kai buvo parduodamas žemės sklypas, pagal
galiojančią tvarką antstolio veiksmus dėl turto realizavimo
turėjo tvirtinti teismas. Dabar ši tvarka pakeista.
Liudytoja teisme penktadienį buvo apklausta antstolė Inga
Karalienė, J.Gančieriėnės veiklos metu ji ėjo Antstolių rūmų
prezidiumo pirmininkės pareigas. Ji pasakojo, kokia tvarka dėl turto
realizavimo galiojo tada.
J.Gančierienė teigė, kad dėl jai iškeltos bylos ir nuteisimo
ji patyrė didelių dvasinių išgyvenimų. Viena augindama vaikus
pateko į kalėjimą, buvo sužlugdyta jos profesinė veikla. Šiuo
metu ji niekur nedirba.
J.Gančierienė buvo pirmoji antstolė Lietuvoje, kuriai dėl
profesinės veiklos buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis.
Vilniaus apygardos teismas ją išteisino, tačiau Apeliacinis teismas
ir Aukščiausiasis Teismas priėmė jai nepalankius sprendimus.
Moteris sakė, kad paviešinus jai mestus įtarimus
žiniasklaidoje, pasipylė užgaulūs komentarai, dėl jų
prokuratūroje iki šio atliekami ikiteisminiai tyrimai.
Buvusi antstolė su valstybe ketina kovoti ir Europos žmogaus
teisių teisme Strasbūre, taip pat sieka proceso jos baudžiamojoje
byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Teisingumo ministerijos atstovė Juliana Ostrouch posėdyje sakė,
kad šioje byloje neteisingai suformuluoti ieškinio argumentai.
„Teisėja (L.Arlauskienė - BNS) galėjo nežinoti visų
aplinkybių“, - sakė J.Ostrouch.
Teisėja L.Arlauskienė antstolės baudžiamojoje byloje buvo
apklausta liudytoja, jai jokie kaltinimai pateikti nebuvo. Drausminėn
atsakomybėn atsakomybėn patraukta nebuvo.
Prokurorų nuomone, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi ir
siekdama turtinės naudos, J.Gančierienė parodė, kad neketina
laikytis galiojančių norminių aktų ir nustatytos tvarkos. Ji tai
pat pažeidė antstolio priesaiką, diskreditavo valstybės tarnautojo
vardą, sumenkino antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens,
autoritetą, dėl to buvo padaryta didelė žala valstybės interesams
bei fiziniams asmenims - E.Š. ir V.M.
Tuo tarpu Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyrius yra
davęs išvadą, kad J.Gančierienės veiksmai buvo teisėti.