LŽŪBA prezidentas Jeronimas Kraujelis teigia puikiai suprantantis, kad savų finansinių problemų ir mokestinių įsipareigojimų šiandien Lietuvoje nestokoja ne tik įmonės, bet ir ūkininkai ar asmenys, įsigiję verslo liudijimus. Tačiau LŽŪBA atliktos analizės tikslas – viešai paskelbti oficialius duomenis, kokia mokesčių našta šiuo metu tenka žemės ūkio bendrovėms ir kitoms žemės ūkio įmonėms. Be to, norima paskatinti susimąstyti apie teikiamos paramos ir mokesčių sąsajas.
Skaičiavimai buvo atlikti remiantis 2010 m. oficialiosios statistikos žemės ūkio metinės ataskaitos formomis pagal 258 žemės ūkio bendrovių pateiktus duomenis, nes praėjusių metų duomenys dar nėra pateikti.
„Didžiausią mokesčių naštos dalį, skaičiuojant 1 ha naudojamos žemės, sudarė įmokos valstybiniam socialiniam ir sveikatos draudimui – po 181 Lt. Ankstesniais metais šios įmokos buvo netgi viršijusios 200 Lt/ha. Antroje vietoje – gyventojų pajamų mokesčiai, kuriuos, atsižvelgiant į darbuotojų atlyginimų dydžius, sumoka bendrovės. Šių mokesčių 1 ha tenka po 62 Lt“, - vardija LŽŪBA prezidentas.
Pasak jo, kitą dalį sudaro mokesčiai, susiję su žeme. Jų našta susideda iš dviejų dalių. Pirmoji – tai žemės mokestis už nuosavybės teise turimą žemę. Pagal iki šiol galiojusią tvarką, už 1 ha bendrovės vidutiniškai mokėjo po 26,79 Lt (pagal naują tvarką savivaldybės turi teisę šį mokestį didinti, bet ne daugiau kaip iki 100 Lt/ha). Kita dalis mokesčių, susijusių su žeme, yra gyventojų pajamų mokestis – 15 proc. dydžio nuo žemės savininkams sumokėto nuomos mokesčio. Vidutiniškai bendrovės už 1 ha mokėjo po 186 Lt, iš kurių jos privalėjo po 27,90 Lt pervesti savivaldybei.
Be to, bendrovės, skirtingai nei kiti žemės ūkio subjektai, dar turi mokėti 5 proc. dydžio mokestį nuo apmokestinamojo pelno. Kadangi 2010 m. daugelis jo neturėjo arba turėjo nedaug, tai skaičiuojant vidutiniškai 1 ha, susidaro tik apie 5 Lt.
Tačiau tiek dėl pelno, tiek ir dėl kitų mokesčių (gan sudėtingų dėl smulkmeniškos apskaitos, turinčios nedaug įtakos jų dydžiams) skaičiavimo, dėl reikalavimo laikytis itin griežtos buhalterinės drausmės, bendrovės patiria ne mažiau kaip po 30 Lt/ha išlaidų. „Kita vertus, tai bendrovių išlaidos, kurių didžioji dalis mūsų darbuotojų atlyginimų forma lieka kaime, todėl prie mokesčių naštos gali būti nepriskirtinos“, - pastebi pašnekovas.
Jo teigimu, prie mokesčių naštos nepriskirta ir pridėtinės vertės atskaita, nes šiuo metu oficialiosios statistikos ŽŪ formose tai neparodoma. Nėra duomenų ir apie dar kelis smulkesnius mokesčius (taršos, pakuočių ir kt.).
„Bet sudėjus išvardytus penkis mokesčius, 1 ha jau ir taip susidaro daugiau kaip po 300 Lt išlaidų. Tai yra daugiau kaip 50 proc. paramos, kurią bendrovės gavo iš Europos Sąjungos ir šalies biudžeto (papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų) pajamoms palaikyti. Taigi nelabai gražiai išeina: viena ranka kartą per metus duoda, bet kita ranka tyliai kas mėnesį dalį pasiima. Prie to bendrovės jau priprato.
Kitas, rimtesnis klausimas – ar mokesčių našta visiems šalies gyventojams, gaunantiems tokio paties dydžio pajamas, yra paskirstyta vienodai? Deja, ne, nors tie patys mokesčių mokėtojai išlaiko valstybines institucijas, kurių užduotis – kovoti su nelegaliu verslu, nelegaliu darbu ir šešėline ekonomika“, - kalba LŽŪBA prezidentas, nepritariantis ir Seime šiuo metu svarstomam Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui.
„Mūsų prezidiumas nutarė siūlyti Seimui šį projektą tobulinti, nes jame yra daug taisytinų dalykų. Visų pirma, numatomų mokesčių dydžių „laiptai“ yra labai „statūs“ – 5 proc., 20 proc., 35 proc. Žemės ūkio bendrovėse žmonės uždirba vidutiniškai 1600 Lt per mėnesį, tad jiems tektų mokėti 20 proc. pajamų mokesčio, jei uždirbtų 1250 Lt, mokėtų 5 proc. Taigi vos „peršokęs“ nustatytą ribą, žmogus iškart pakliūva į naują mokėtojų grupę. Tai nėra teisinga. Tokia sistema, mūsų manymu, tik dar labiau paskatintų nelegalų darbą ir dalies atlyginimo mokėjimą vokeliuose.
Tiesa, jau esame paskaičiavę, kad tiesiogiai žemės ūkio bendrovės, įvedus siūlomus pajamų mokesčio tarifus, iš principo finansiškai nenukentėtų, tačiau prieš pasisakome ir norėdami išlaikyti visų žemdirbių solidarumą, nes ūkininkams naujoji mokestinė tvarka nebūtų palanki. Be to, norime paskatinti Seimo narius tokį svarbų visiems šalies gyventojams dokumentą dar patobulinti“, - teigia LŽŪBA prezidentas J.Kraujelis.