Prieš metus beveik 6 tūkst. litų gaunamą atlygį per mėnesį į kalną rublių, kambarį sporto centre ir svajones tapti Rusijos sporto žvaigžde iškeitusi D.Rimšaitė dabar skina savo poelgio vaisius.
Lietuva penktadienį išspyrė iš Londono olimpiados traukinio apsimelavusią ir savo pabėgimo iš gimtinės versijose pasiklydusią sportininkę.
Pradžioje geresnėmis sąlygomis sportuoti savo pasitraukimą iš Lietuvos motyvavusi D.Rimšaitė po kurio laiko atrado naują kozirį – prakalbo apie gyvenimo meilę.
Buvusi Lietuvos pilietė D.Rimšaitė penktadienį nuo LTOK generalinės asamblėjos sesijos tribūnos liejo ašaras ir teigė, kad dėl kilusio skandalo kalta tik visagalė meilė. Tik ji privertė merginą, neatsisveikinus su treneriais ar sporto vadovais, paslapčia pabėgti į Rusiją ir po poros dienų žingsniuoti ne į Maskvos metrikacijos biurą, o belstis į Rusijos šiuolaikinės penkiakovės federacijos duris.
O jau ten reikėjo rašyti ne prašymą dėl vedybų, o prašymėlį priimti ją federacijos nariu.
Pradžioje apie savo meilę nė žodžio nekalbėjusi sportininkė tuoktis nutarė praėjusių metų kovo mėnesį. Tačiau ji atsisakė savo geradario – penkiakovės federacijos vadovo milijonieriaus Viačeslavo Aminovo pasiūlymo: per pagrindinius Rusijos kanalus parodyti lietuvės ir ruso vedybas. O juk tas rimtas vyras buvo pasiryžęs net trijų televizijų kameras pasiųsti nufilmuoti iškilmingą santuokos ceremoniją.
Be proto į būsimą sutuoktinį įsimylėjusi D.Rimšaitė visais įmanomais būdais siekė neparodyti savo išrinktojo – jo vardo nežino net pagrindiniai oficialūs Rusijos penkiakovės federacijos vadovai, nėra nė vienos santuokos fotografijos, o jaunoji į metrikacijos rūmus, žinovų teigimų, atėjo kur kas ankščiau mylimojo. Po sakinių „skelbiu jūs vyru ir žmona“, pora, kaip ir priklauso, iš rūmų išėjo kartu, tačiau patraukė savo keliais – kad niekas nesugebėtų nufotografuoti...
Gal D.Rimšaitė žino, jog Lietuvoje liko dar ne viena penkiakovininkė, kuri dėl galvą Donatai netikėtai susukusio vyro galėtų taip pat pasielgti? Moteriška meilės intuicija?
„Tiek metų praleidęs sporte, žinau, dėl kokių priežasčių sportininkas gali išvykti į kitą šalį. Aš jos 2010 metų liepos 1 dieną, girdint grupei žmonių, paklausiau, ar ji turi kokį nors širdies draugą. Ji atsakė, kad neturi jokio širdies draugo. Jokio... Paklausiau, gal ji norėtų išvažiuoti kažkur kitur mokytis ir t.t. Ji atsakė, kad ją čia tenkina viskas. Paskui, matote, greitai atsiranda ir širdies draugas, ir šeimyniniai dalykai...
Tikrąsias pabėgimo priežastis aš žinau, ir jos – finansinės. Ankščiau sutarę su Donata, įvykdėme visus jos finansinius pageidavimus, todėl jaučiamės teisūs. Jeigu viskas būtų vykę kitaip, tuomet ir klausimas būtų kitas, bet dabar ji mus paprasčiausiai apgavo. Nemačiau jos vyro. Tik džiaugčiausi už ją, jei Donatai sektųsi šeimyninis gyvenimas“, - po beveik metų istorijos pabaigos kalbėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas.