Kaune veikia 11 vandens kolonėlių – vadinamųjų hidrantų. Daugiausia jų įrengta Vilijampolėje, Aleksote, Šančiuose, Panemunėje.
Šią savaitę spustelėjus šalčiui, hidrantais besinaudojantys žmonės iš sandėliukų jau ištraukė didesnes talpyklas, kad vandens nereikėtų gabentis kiekvieną dieną.
Vandens kolonėles prižiūri bendrovės „Kauno vandenys“ specialistai. Tačiau ir patys gyventojai, ypač įsikūrę šalia įrenginių, rūpinasi juos apšiltinti, kad vanduo neužšaltų.
Atvykėliai iš toliau ir ypač tie, kurie vandens semiasi nemokamai, kartais palieka neužsuktą čiaupą, net prišiukšlina.
Vandenį gabenasi rogėmis
Ypač daug kauniečių naudojasi Vilijampolėje, Jurbarko gatvėje, įrengta vandens kolonėle.
Prie jos sutiktas 60-metis bedarbis Gediminas Jasiukevičius pasakojo, kad vandenį iš šio hidranto kasdien naudoja visą gyvenimą.
„Vasarą vandenį vežuosi ratuotu vežimėliu. Žiemai pasigaminau roges, kuriomis gabenuosi 50 litrų bidoną. Tiek vandens užtenka vienai dienai atsigerti ir maistui pasigaminti. Jei reikia skalbtis, tenka keliauti du kartus. Vandens daugiau semiuosi ir žiemą, apsidraudžiu, kad nereikėtų vargti, jei hidrantas užšals“, – pasakojo vyras.
Bedarbis sakė, kad pasnigus ir paspaudus šalčiams vietos gyventojai patys kiekvieną rytą nuvalo hidranto prieigas, kapoja ledą.
„Reikia saugotis. Aplink hidrantą išsiliejęs vanduo suledėja, būna labai slidu. Kai šaltis spusteli iki 20 laipsnių, vanduo ir čiaupe užšąla. Tada bandome čiaupą šiltinti skudurais“, – pasakojo vyras.
Keliauja kas antrą dieną
Vilijampolietis džiaugėsi, kad jam pasisekė – hidrantas yra už kelių šimtų metrų nuo namų. Tačiau vandeniu iš šios kolonėlės naudojasi ir kur kas atokiau gyvenantys kauniečiai.
Pensininkas Alvydas Santockis gyvena Raudondvario plente, greta buvusios „Inkaro“ gamyklos. Sėdęs į troleibusą, kaunietis pavažiuoja tris stoteles ir išlipa prie vandens kolonėlės Jurbarko gatvėje.
Vyras maišuose atsigabena du 5 litrų talpos plastikinius butelius. Prisipila vandens ir vėl važiuoja namo. Taip keliauja kas antrą dieną.
„Taip darau jau 9 metus. Socialiniame būste, kuriame gyvenu, vandens nėra. Vargas, bet kitos išeities nėra“, – pasakojo kaunietis.
Ieško neužšalusio hidranto
Abu vyrai prisiminė, kad vandens kolonėlė Jurbarko gatvėje anksčiau buvo primityvesnė, ja galėjo naudotis visi norintys. Prieš 3 metus hidrantas pakeistas modernesniu.
Dabar vandens iš jo gali įsipilti tik specialią rankeną turintys kauniečiai.
Nors specialų raktą tenka vežiotis ir saugoti, kad nepamestų, A.Santockis sakė, kad nauja kolonėlė yra patogesnė, vanduo ne taip greitai užšąla.
Kai vandens dėl šalčių iš Jurbarko gatvės hidranto prisileisti nepavyksta, vilijampoliečiai keliauja prie medinio namo Jonavos gatvėje, greta „Undinės“.
Semiasi ne tik skurdžiai
Šio namo kieme veikia kolonėlė, kuriai nereikia specialaus rakto. Hidrantu kasdien besinaudojanti Liuda Lebedeva pasakojo, kad anksčiau žiemomis vanduo ir šios kolonėlės čiaupe užšaldavo.
„1987 metais namo gyventojai hidrantą apipylė smėliu, apsuko kilimais ir apkalė lentomis. Vanduo teka per specialiai iš medinės dėžės išvestą vamzdį“, – rodė nei vandentiekio, nei kanalizacijos neturinčio namo gyventoja.
Ji pasakojo, kad nemokamai įsipilti vandens atvažiuoja įvairiausių žmonių. Atvyksta ne tik varguolių, bet ir prabangių automobilių savininkų.
„Atvykėliai dažnai vandens čiaupą palieka atsuktą, ištrypia kiemą, prišiukšlina. Tačiau nieko padaryti negalime. Kolonėle turi teisę naudotis visi“, – pasakojo moteris.
Policijos reidų nebeliko
Vandens pasisemti iš hidranto be užrakto H. ir O.Minkovskių ir Gintariškių gatvių sankryžoje ateina ne tik greta gyvenantys žmonės.
Vietos gyventojas Gintaras Grigalevičius pasakojo, kad šiuo įrenginiu naudojasi net vandentiekį namuose turintys žmonės.
„Šio vandens kokybė gera. Arbatą ir sriubą verdu tik iš šios kolonėlės vandens. Jis labai tinka ir tiems, kas gamina pilstuką“, – atvirai dėstė vyras.
Anksčiau policija pasekdavo gyventojus, kurie pildavosi dideles vandens talpyklas, ir dažniausiai nustatydavo, jog jį naudoja svaigalų gamybai. Pastaruosius kelerius metus apie tokius reidus vietos gyventojas teigė negirdėjęs.
Žiemą sniegą aplink kolonėlę gyventojai nusivalo patys. Vanduo šiame hidrante užšąla labai retai.
Vandens kolonėlių ateityje Kaune mažės
Vytautas Rudys, Bendrovės „Kauno vandenys“ tinklų cecho viršininkas
„Palyginti su Vilniumi, kuriame veikia 300 vandens kolonėlių, Kaune jų turime nedaug. Tačiau jų mechanizmai susidėvi, hidrantus apgadina ir gyventojai. Įrenginių priežiūra bendrovei kasmet kainuoja kelis tūkstančius litų.
Todėl siekiame, kad mieste hidrantų neliktų. Kaune vyksta vandentiekio plėtra, tad tikimės, kad vandens kolonėlių per kelerius metus dar labiau sumažės.
Kol kas veikia kelių tipų kolonėlės. Dauguma yra su užraktais. Jomis gali naudotis tik specialius raktus turintys vartotojai.
Oficialiai su bendrove sutartis yra sudarę 200 kauniečių. Jie per mėnesį už šią paslaugą moka 2,04 lito. Tačiau žinome, kad vandeniu linkę naudotis ir daug už jį nemokančių gyventojų. Mūsų specialistai nuolat prižiūri hidrantus. Paspaudus šalčiui vanduo juose gali užšalti tik tuo atveju, jei vandens kolonėlė netvarkinga. Gavę pranešimus, gedimus taisome.
Vanduo į kolonėles tiekiamas iš požeminių vandens gręžinių. Giliausi siekia 80 metrų.
Mūsų įmonės laboratorijos darbuotojai ir miesto higienistai nuolat tikrina vandens kokybę ir apie ją informuoja gyventojus.“