Tikėtina, kad būtent toks gerokai išaugęs nuostolių ar lėšų stygius atsirado po sprendimo inicijuoti „Snoro“ banko bankrotą, nes pirminiai Vyriausybės veiksmai sukėlė pradžioje nenumatytus padarinius, tame tarpe ir Latvijos ,,Krajbanko“ bankrotą. Veikiantis verslas gali generuoti pajamas, o sustabdytas ir laukiantis – kol administratorius padalins, kas liko – tik didins nuostolius. Anot A.Zuoko, bankrutavo ne privatus bankas, o valstybinis bankas, nes Lietuvos Vyriausybė jį prieš tai nacionalizavo.
Taigi, vien šie veiksmai Lietuvos mokesčių mokėtojams, Vilniaus mero nuomone, kainuos papildomus milijardus, kurių taip karštligiškai ieškoma įvairias iniciatyvas skelbiant – pradedant mokesčių didinimu ar pensijų kompensavimo atidėjimu vėlesniems laikams. Papildomas valstybės lėšų poreikis kompensuoti apdraustus indėlius, kurių draudimo fonde trūksta, vėl reikalaus papildomai skolintis.
Kas geriau susipažinęs su ,,Litempekso“ banko bankroto ir likvidavimo procedūra, žino, kad banką likvidavus paaiškėjo, jog nebuvo jokio reikalo jam skelbti bankrotą. Aišku, šią išvadą dabar geriau nutylėti.
A.Zuokas apgailestauja, kad Seimo dauguma, ypač konservatoriai, taip ilgai trukdė sudaryti specialią komisiją, kuri nagrinėtų Vyriausybės priimtą sprendimą skelbti banko ,,Snoras“ nacionalizaciją ir bankrotą. Anot jo, negi niekas ir nepaaiškins, kodėl dar 2011 m. gegužę Lietuvos banko ataskaitoje minimi Lietuvos bankai buvo labai geri, o staiga vienas jų tapo labai blogas?
Cituojama: ,,Lietuvos bankų sistemos likvidumo rodiklis 2011 m. kovo 31 d. sudarė 40,7 procento ir daugiau kaip 10 procentinių punktų viršijo Lietuvos banko nustatytą minimalų normatyvą – likvidaus turto ir einamųjų įsipareigojimų santykis turi būti ne mažesnis kaip 30 procentų. Visi bankai vykdė Lietuvos banko nustatytą likvidumo normatyvą. Likvidumo rizikos testavimas parodė, kad, indėliams staiga sumažėjus 11,9 procento, vidutinis bankų sistemos likvidumo rodiklis vis dar nebūtų mažesnis už 30 procentų normatyvą… Didelę likvidumo rodiklio sklaidą lemia patronuojančiuosius bankus turinčių bankų likvidumo rizikos valdymas grupės mastu – šių finansinių institucijų likvidumo rodiklis yra žemesnis. Nepatronuojamieji bankai laiko DIDESNES likvidaus turto atsargas. Pirmojo ketvirčio duomenimis, likvidžių lėšų bankų sistemoje užtektų atlaikyti itin didelių 35,6 proc. indėlių sumažėjimą…“ (https://www.lb.lt/pranesimas_seimui_2011_m_geguze)
A.Zuoko nuomone, reikėtų atsakyti į pagrindinį klausimą, ar Vyriausybė ir Lietuvos bankas negalėjo perimti banko „Snoras“ valdymo be tokių drastiškų veiksmų ir tokių skaudžių finansine prasme padarinių. Koks valdžios tokių sprendimų pagrindinis motyvas – nubausti (pasodinti) du bankininkus ar išsaugoti banką ir indėlininkų pinigus? Pagal oficialių valdžios atstovų viešus, gana kryptingus propagandinius pranešimus, atrodo, kad pirmasis tikslas „nubausti’“ – ir buvo svarbiausias. O vieši išankstiniai Premjero kaltinimai, kad banko akcininkų veikla yra kriminalinis nusikaltimas, atrodo, tam ir skirti, kad Londono teismas kuo ilgiau neišduotų Vladimiro Antonovo bei Raimundo Baranausko Lietuvos teisėsaugai. Nekaltumo prezumpcijos pažeidimas - puikiausia dovana eksbankininkų advokatams.
Panašiai Vyriausybė elgėsi 2009 metų pradžioje, kai buvo subankrotintas nacionalinis oro vežėjas ,,FlyLAL“. Vyriausybė, turėjusi visas galimybes perimti įmonę ir išsaugoti ,,FlyLAL’’, ryžosi ,,nubausti’’ verslininkus-sąvininkus. Rezultatas? A.Zuokas įsitikinęs, kad Lietuvos BVP neteko 1,5 milijardo pajamų, dvejus metus į Lietuvą praktiškai nebuvo įmanoma atskristi, o atkurti gana vidutinišką susisiekimą su Lietuvos sostine prireikė dešimčių milijonų išlaidų ir daug pastangų. Šią naudą svetimi gaudo, nes savo oro vežėjo iki šiol nėra.
Kol kas visuomenei Vyriausybės ir Lietuvos banko sprendimų priėmimo motyvai nėra žinomi. A.Zuokas teigia, kad tai tik laiko klausimas, nes gal dabar Seimo dauguma nebijos viešumo ir netrukdys sudaryti tyrimo komisijos. Nutylėtos istorijos linkusios kartotis, o atviros leidžia pagerbti teisiuosius.