Prie naujos sutarties ketina prisijungti visos ES šalys,
išskyrus Jungtinę Karalystę ir Čekiją, sakoma pirmadienio vakarą
išplatintame Prezidentūros pranešime.
Parengta Ekonominio stabilumo ir finansinės drausmės sutartis
įpareigos euro zonos nares laikytis griežtos fiskalinės drausmės
ir vykdyti atsakingą valstybės ekonominę politiką, pažymima
pranešime.
ES viršūnių taryboje dalyvaujanti D.Grybauskaitė pabrėžė,
jog Lietuva prisijungs prie šios sutarties, nes tai naudinga šalies
ekonomikai ir padės išvengti finansinio populizmo bei neatsakingos
ekonominės politikos. Tokią Lietuvos poziciją patvirtino
Vyriausybė bei Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetai.
„Lietuva jau vykdo griežtos finansinės drausmės priemones.
Prisijungdami prie sutarties mes tai dar kartą užtvirtinsime ir
kartu užkirsime kelią neatsakingiems sprendimams ir finansiniam
populizmui. Kad ir kokia politinė jėga būtų valdžioje, ji su
valstybės finansais privalės elgtis atsakingai“, - teigia Lietuvos
vadovė.
Sutartis įpareigoja, jog valstybės biudžetas privalo būti
subalansuotas arba perteklinis. Metinis struktūrinis biudžeto
deficitas turi neviršyti 0,5 procento nominaliojo bendrojo šalies
vidaus produkto (BVP). Per metus nuo sutarties įsigaliojimo prie jos
prisijungusios šalys šią nuostatą kaip privalomą turi įtvirtinti
savo nacionaliniuose įstatymuose, pageidautina konstituciniu
lygmeniu.
Prezidentūros pranešime sakoma, kad kai kurias finansinės
drausmės sutarties technines nuostatas Lietuva įgyvendins tik
įsivedusi eurą ir tapusi visateise Ekonominės ir pinigų sąjungos
nare.
Prezidentės teigimu, įgyvendinusios sutarties nuostatas, Europos
šalys išvengs nemokumo problemų ateityje. Pasak Lietuvos vadovės,
tai rimtas signalas tarptautinėms finansų rinkoms, kad ES imasi
būtinų priemonių stabilumui užtikrinti. Finansinių sunkumų
užkluptos euro zonos narės galės lengviau pasiskolinti rinkose.
Europos Vadovų Taryboje aptartos ir priemonės ekonominiam
augimui paskatinti. ES valstybių ir vyriausybių vadovai
prioritetinėmis sritimis įvardijo verslo aplinkos gerinimą,
finansinę paramą smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms, vieningą
rinką, įskaitant ES vidaus energetikos rinkai sukurti būtinas
jungtis, ir užimtumo, ypač jaunimo, skatinimą.
ES šalys narės įsipareigojo savo nacionalinių reformų
programų rėmuose parengti kovos su nedarbu veiksmų planą.
„(...) Mes, Lietuva, prisijungsime ne prie visų sutarties
pozicijų - prie kai kurių prisijungsime, kai tapsime euro zonos
nariais. Pavyzdžiui, partnerystės programos ar dar kokie nors
elementai, kurie reikalauja labai daug ataskaitų, biurokratinės
priežiūros. Išties mes neskubėsime su tuo. O esminiai dalykai, tai
fiskalinė drausmė, atsakomybė - šitai mums tinka. Mes šių visų
principų laikomės ir dabar“, - anksčiau pirmadienį Lietuvos
radijui iš Briuselio sakė D.Grybauskaitė.
Pagal pirminį projektą, planuojama, kad sutartis įsigaliotų
2013 metų sausio 1-ąją.