Paaiškėjo, kad valstybių narių energetikos politika turi trūkumų, tačiau viršesnės bendros Europos energetikos politikos kol kas nėra. Nepaisant daugelio vyriausybių pažadų, pastaraisiais metais energijos kainos sparčiai augo – tai lėmė, kad šiuo metu energijos nepriteklius yra didesnis nei bet kada anksčiau. Praėjusią žiemą energijos nepriteklių patyrė 50–125 mln. europiečių: arba jiems buvo išjungtas energijos tiekimas, arba buvo kilus jo išjungimo grėsmė, arba nebuvo galimybių apmokėti sąskaitas. Šiai problemai ES šalys skyrė nepakankamai dėmesio.
Valstybės narės įsitraukusios į tokį painų tarpusavio priklausomybės tinklą, kad veikdamos atskirai problemų išspręsti nebegalės. Neseni įvykiai parodė, kad Europos šalys gali savarankiškai rinktis energijos tiekimo būdus (pavyzdžiui, kai kuriose ES šalyse laipsniškai atsisakant branduolinės energijos), tačiau tai turi savo kainą. Vienašaliai sprendimai didina skirtumų susidarymo riziką ir atskiruose regionuose gali lemti energijos gamybos ir vartojimo kainų šuolius arba svyravimus. Tai tik dvi galimos pasekmės. Šiandien nė viena Europos šalis veikdama atskirai negali savo piliečių patikimai aprūpinti įperkama energija.
Negalime toliau mąstyti trumparegiškai. Vienintelis būdas Europos šalims išspręsti piliečiams aktualias problemas ir apginti Europos interesus – veikti išvien. Akivaizdu, kad būtina politinė valia, tačiau vien jos neužtenka. Pirma, neišnaudotas visas vidaus rinkos potencialas siekiant padidinti energijos tiekimo saugumą ir suteikti piliečiams papildomos naudos. Antra, Lisabonos sutartyje aiškiai nustatyta, kad valstybės narės turi veikti vieningai, tačiau dabartinėje institucinėje struktūroje tai tėra tušti žodžiai.
Trečia, ES nebeišgali nei finansuoti plataus masto veiksmų, nei priversti valstybių narių rinktis tam tikrus energijos tiekimo būdus. Metinis energetikai skiriamas ES biudžetas yra menkas, palyginti su sumomis, kurias šioje srityje išleidžia valstybės narės. Tai labai riboja galimybes finansuoti bendras elektros energijos ir dujų tinklų jungtis ir mažo anglies dioksido kiekio energetikos technologijų srityje bendrai atliekamus mokslinius tyrimus.
Todėl būtina ES aprūpinti nepriklausomais finansiniais ištekliais, kad būtų galima finansuoti Europos bendros svarbos projektus, ypač susijusius su atsinaujinančiųjų išteklių energija. Ketvirta, sprendžiant tokius aktualius ir visuomenei svarbius klausimus kaip, pavyzdžiui, energetikos klausimas, paprastai būtinas visapusiškas piliečių dalyvavimas. Didelį rūpestį kelia tai, kad nevyksta dalykinis politiką formuojančių bei sprendimus priimančių asmenų ir Europos pilietinės visuomenės dialogas.
Būtinas naujas požiūris siekiant didesnės integracijos ir vienybės. Ypač ryžtinga ir daug žadanti išeitis būtų sukurti visateisę Europos energijos bendriją, sujungiančią visus svarbius ekonominius, politinius ir strateginius aspektus. Tai reikštų energijos rinkų integraciją, taip pat mokslinių tyrimų politikos, sprendimų dėl investicijų, vieningo veikimo užtikrinimo mechanizmų koordinavimą ir būtinybę pasaulinėje arenoje kalbėti vienu balsu. Todėl būtinas tvirtas viršvalstybinis požiūris.
Jau dabar būtų galima imtis ryžtingų laikinųjų priemonių – toliau integruoti nacionalines energijos rinkas ar bendrai planuoti tinklų kūrimą, energetikos politiką priartinant prie vartotojų. Tai – tik keletas pavyzdžių. Pavyzdžiui, raginame laipsniškai pereiti prie „europinį modelį“ atitinkančių energijos rūšių derinių – tai būtina dėl padidėjusios atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies nacionaliniuose energijos rūšių deriniuose.
Europa negali daugiau laukti, kol bus priimti sprendimai, susiję su energijos rūšių pasirinkimu ir investicijomis, nes prireiks dar kelių dešimtmečių, kol valstybės narės įsipareigos įgyvendinti svarbius šiandien priimamus sprendimus dėl energijos. Laipsniškai kuriant Europos energijos bendriją būtų užtikrinama galimybė iš naujo sutelkti europiečius siekiant įgyvendinti projektą, kuris jiems atneštų aiškios papildomos naudos. Tačiau svarbiausia tai, kad taip būtų atsižvelgta į ES piliečių lūkesčius ir rūpesčius, įvardytus neseniai atliktose nuomonių apklausose.
Atsižvelgiant į tai, kad energetikos srities sprendimai daro visapusišką poveikį, visuomenė negali likti nuošalėje diskusijų apie numatomus sisteminius pokyčius. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir asociacija Notre Europe primygtinai ragina tokias diskusijas surengti ES lygmeniu ir siūlo įkurti Europos pilietinės visuomenės forumą, kuris stebėtų, kaip sprendžiami su energetika susiję klausimai. Raginame Europos Komisiją imtis svarbesnio vaidmens formuojant darnią, patikimą ir veiksmingą energetikos politiką, kuri padėtų pamatą Europos energijos bendrijai. Vien nacionalinio lygmens veiksmų energetikos srityje nebepakanka – darnią, tvirtą ir į ateitį orientuotą energetikos sistemą galima sėkmingai sukurti tik veikiant Europos lygmeniu.
Straipsnio autoriai J.Delors’as yra asociacijos Notre Europe įkūrėjas ir pirmininkas, o S.Nilssonas – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas.