- Jau pusantro mėnesio policijos patruliai gerokai daugiau jėgų laiko skiria buitinių chuliganų tramdymui nei su eismo saugumu susijusiems dalykams. Ar galima prognozuoti, kad dėl to šiemet avarijų ir žuvusiųjų jose Lietuvoje padaugės? - „Lietuvos rytas“ paklausė Renato Požėlos, Policijos generalinio komisaro pavaduotojo.
- Mūsų prioritetas - pirmiausia reaguoti į A lygio pranešimus. Tai yra pranešimai apie grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai. Įsigaliojus smurto artimoje aplinkoje įstatymui, išties daugiau patrulių pajėgų ir laiko reikia skirti šio įstatymo vykdymui. Bet mes tai privalome daryti.
Pačių policijos sistemoje pareigūnų mažėja. Pernai nebuvo dienos, kad iš darbo neišeitų bent vienas pareigūnas.
Todėl šiemet išskirtinį dėmesį keliuose skirsime pavojingiems pažeidimams, realiai keliantiems grėsmę saugumui: girtiems, greičio viršytojams, chuliganiškai vairuojantiems, vairuojantiems be teisių, neprisisegusiems diržų.
Tačiau mūsų pajėgumų neužteks nubausti visų pažeidėjų, kurie tiesiogiai nekelia grėsmės saugumui, pavyzdžiui, užėmusių neįgaliųjų vietą stovėjimo aikštelėje ir panašiai.
- Ar tokia situacija savaime lems didesnį nelaimingų atsitikimų keliuose kiekį?
- Nebūtinai. Susidūrimų, avarijų galimybę mažina nauji inžinieriniai sprendimai: naujos sankryžos, greičio mažinimo salelės, rekonstruotos arba naujai įrengtos pėsčiųjų perėjos ir švietėjiška veikla. Panevėžio aplinkkelio rekonstrukcija - bene geriausias pavyzdys, kaip vien techninėmis priemonėmis galima sumažinti avaringumą.
Žuvusiųjų kiekis Lietuvoje jau keletą metų stabiliai mažėja, todėl nereikia nuleisti rankų. Stengtis turi visi.
Kita vertus, nuotaiką gadina itin šilta žiema ir nerūpestingi pėstieji. Dar niekada viduryje žiemos nebūdavo tiek daug suvažinėtų pėsčiųjų ir dviratininkų.
Nors atšvaitų Lietuvoje išdalinta daugiau nei yra gyventojų, būtent pėstieji, puolantys po ratais tamsoje, yra didžiausias galvos skausmas - net 37 procentai visų eismo įvykiuose žuvusiųjų yra pėstieji.
Šių metų pradžia labai bloga: iki sausio 26 dienos keliuose jau žuvo 29 žmonės, kai pernai tuo metu - vos 12. Šiemet jau įvyko 153 įskaitinėmis avarijomis daugiau, sužeista 193 žmonėmis daugiau.
Šilta žiema problemų kelia ne tik pas mus. Estijoje per metus žuvo 22 žmonėmis daugiau. Net itin drausmingais vairuotojais garsėjančioje Švedijoje lapkričio - sausio mėnesiais žuvo 4 žmonėmis daugiau nei pernai tuo pat metu. Pernai eismo įvykiuose Lietuvoje iš viso žuvo 297 žmonės - dviem mažiau nei užpernai.
Šiais metais imsimės netradicinių priemonių, daugiau dėmesio skirsime pėstiesiems ir akcijoms tamsiu paros metu. Beto, gruodį iniciavome Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimus, pagal kuriuos visi pėstieji privalėtų nešiotis šviesą atspindintį daiktą. Iki šiol tai privalu daryti tik neapšviestuose kelio ruožuose.
Tik trečdalis žuvusiųjų yra automobilių vairuotojai, 20 procentų - keleiviai, kurie dažniausiai važiuoja neprisisegę saugos diržų.
- Kiek žmonių miršta po avarijų dėl pernelyg vėlai arba nekokybiškai suteiktos pagalbos. Neteko girdėti, kad būtų surengtos bendros medikų, policininkų bei gelbėtojų pratybos siekiant darniai ir kuo greičiau suteikti pagalbą avarijoje nukentėjusiems.
- Labai aktuali pastaba. Iš tiesų, net 60 žmonių pernai mirė ne eismo įvykio metu, bet po jo - vežant į ligoninę, pačioje gydymo įstaigoje. Tai yra žiaurūs skaičiai - kas penktas avarijoje sužeistas miršta ne įvykio vietoje.
Prieš ketverius metus teko lankytis panašiuose mokymuose Lenkijoje - padarė įspūdį. Visos grandys - policininkai, gelbėtojai, medikai - turi veikti kaip gerai suderintos gitaros stygos. Kiekvienas turi žinoti ką, kaip ir kada turi daryti.
Policijos departamentas kreipėsi į skirtingas institucijas dėl tokių mokymų organizavimo ir šiemet jie bus surengti. Tai - labai svarbi žūčių prevencija.
Faktas, jog Lietuvoje per metus suvažinėjama daugiau nei 100 pėsčiųjų ir 60 žmonių miršta pakeliui į ligonines, yra netoleruotinas. Mes privalome šią situaciją pakeisti.
˙˙