„Aš tebemanau, jog tam, kad šis susitikimas būtų sėkmingas,
būtina, jeigu ne išspręsti visiškai, tai bent energingiau spręsti
konfliktinius klausimus“, - sakė patriarchas interviu Serbijos
laikraščiui „Večernyje novosti“, kurio vertimas paskelbtas Maskvos
patriarchato tinklalapyje.
Pasak jo, žiniasklaida pabrėžia „itin sensacingą galimo
susitikimo aspektą“,tuo tarpu patriarchui „labai nesinorėtų, kad
šis efektas būtų suvestas tik į jo sensacingumą“.
„Kad jis būtų iš tikrųjų naudingas tolesniam Rusų Ortodoksų
Bažnyčios ir Katalikų Bažnyčios tarpusavio santykių plėtojimui,
būtina bendromis pastangomis radikaliai pakeisti į gerąją pusę
šių santykių atmosferą sureguliuojant tarp jų esamas problemas“,
- pareiškė patriarchas.
Dėl temos, susijusios su graikų katalikų įvykdytu ortodoksų
šventovių užgrobimais Ukrainoje jis pažymėjo, kad Rusų
Bažnyčia visiškai neseniai siūlė atkurti keturšalę komisiją,
kurioje dalyvauja Vatikano, Maskvos patriarchato, Ukrainos Ortodoksų
Bažnyčios ir Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios atstovai.
„Bet katalikai pažiūrėjo į mūsų siūlymą labai šaltai“, -
konstatavo Rusų Bažnyčios vadovas.
Pasak jo, per reguliarius ryšius su Katalikų Bažnyčios
vadovybe Maskvos patriarchatas nuolat kelia klausimą dėl to, kad
būtų išspręsta situacija, susijusi su ortodoksų šventovėmis
Vakarų Ukrainoje.
„Ir popiežius, ir atsakingų Vatikano kongregacijų vadovai
pareiškia, kad supranta mūsų susirūpinimą, bet problema taip ir
lieka neišspręsta“, - pareiškė patriarchas Kirilas.
Drauge jis pažymėjo, kad ortodoksų ir katalikų santykiai
Rusijoje per pastaruosius dešimt metų „pastebimai pagerėjo“.
„Prozelitizmo problema jau nėra tokia opi, kaip tai buvo
dešimtajame dešimtmetyje, kai katalikų misionieriai važiavo į
Rusiją čia aktyviai veikti. Savo teigiamą vaidmenį suvaidino
sudaryta 2004 metais Mišri Rusų Ortodoksų Bažnyčios ir Katalikų
Bažnyčios santykių problemų Rusijoje nagrinėjimo grupė“, - sakė
patriarchas.
Jis mano, kad būtina plėtoti bendradarbiavimą tarp ortodoksų
ir katalikų, „saugančių krikščioniškąją tradiciją ir
turinčių artimus požiūrius į asmeninį ir socialinę etiką,
mokslo ir technikos pažangą, bioetiką, kitus nūdienos klausimus“,
tarp jų ir ginant krikščionių teises.