Anot profsąjungų, jų reikalavimams keisti švietimo finansavimo
tvarką pritaria maždaug keturi iš dešimt šalies pedagogų, kurių
iš viso skaičiuojama 37 tūkstančiai.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas
Audrius Jurgelevičius pirmadienį spaudos konferencijoje sakė, kad
parašus surinkusi profsąjunga sausio 18-ąją Vyriausybei bei ŠMM
įteikė reikalavimus keisti mokyklų finansavimo sistemą, atidėti
planuojamą pedagogų atestaciją, koreguoti darbo apmokėjimo tvarką
taip, kad būtų užtikrintas darbo krūvis.
Vadovaujantis Darbo kodeksu, Vyriausybė bei ministerija gautus
reikalavimus turėjo išnagrinėti ir per septynias dienas ir
pranešti apie tai profsąjungai. Tačiau LŠPS iki šiol teigia
atsakymo iš ŠMM negavusi, todėl inicijuojanti kolektyvinį darbo
ginčą ir reikalaujanti sudaryti taikinimo komisiją. Nesudarius
taikinimo komisijos, anot jos, kolektyvinis ginčas nebus
išspręstas, tad profsąjunga savo suvažiavime spręs dėl streiko
skelbimo.
„Manome, kad tai yra pozicijos išreiškimas, ministerijos dar
kartą parodytas nenoras kalbėtis, nenoras spręsti problemos. Todėl
šiandien įteikėme (...) reikalavimą sudaryti taikinimo komisiją,
pradėti taikinimo procedūrą, kuri, mūsų skaičiavimais, truks
maksimaliai 14 dienų, nes aiški valdžios pozicija nesitarti,
vilkinti laiką. Po šio taikinimo, jei jis baigsis nerezultatyviai,
profesinė sąjunga skelbs streiką“, - kalbėjo A.Jurgelevičius.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos
regiono susivienijimo pirmininkas Eugenijus Jesinas piktinosi, kad
ŠMM vadovybė, vykdydama neoliberalią politiką, „nemato žmonių,
jų likimo - mato tik pinigus ir pelną“.
„Švietimo ir mokslo ministerija visiškai ignoruoja mūsų
profsąjungas ir elgiasi kaip nedemokratinė valstybė, nes bet
kurioje demokratinėje valstybėje gavus streikuojančių,
protestuojančių darbuotojų, nebūtinai mokytojų, reikalavimus,
visada valstybė, vyriausybė (...) sėda prie derybų stalo.. Šiuo
atveju mes matome visiškai kitokią poziciją, tai yra,
iššaukiančią aroganciją, kas ką nugalės, ir visišką
nesiskaitymą su mokytojais“, - kalbėjo jis.
E.Jesinas pranešė, kad jo vadovaujama profsąjunga reikalavimus
teikia ne ministerijai, o Žemaitijos mokyklų vadovams. Vienas iš
jų reikalavimų - „išlyginti teisinę nelygybę mokytojų darbo
apmokėjimo srityje“ - kelti koeficientus didesnį stažą turintiems
mokytojams. Profsąjunga norėtų, kad mokytojų atlyginimų
koeficientų nustatymą aiškintųsi Konstitucinis Teismas (KT) arba
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).
„Mokytojai nukenčia dar ir dėl to, kad dėl vadinamųjų
žirklių, jei mokykla turi lėšų, mokytojams nustatomas vidutinis
koeficientas - aukščiausio koeficiento jūs niekur nerasite dabar.
Kadangi yra sumažinta apatinė riba, vidurkis irgi mažėja. Tai
praktiškai yra administracinio akto teisėtumo pažeidimas, ir
būtent artimiausiu metu mes planuojame kreiptis į Seimą, kad Seimo
nariai inicijuotų kreipimąsi arba į KT, arba LVAT“, - kalbėjo jis.
A.Jurgelevičius tikino, kad planuojamo įspėjamojo streiko
tikslas - priešintis ne švietimo finansavimo mažinimui, o tvarkai,
kuri „sudaro prielaidas uždaryti mažas mokyklas“. Jis teigė
besitikintis, kad ŠMM vadovybė pakeis požiūrį į mokinio
krepšelį ir pamatys jo „ydas“: „Manau, kad ministras su gausia
patarėjų armija vis dėlto kritiškai pažiūrės į savo veiklą ir
pateiks pasiūlymus, kelius, kaip gerinti situaciją“.
LŠPS sako streiką planuojanti, kai į mokytojų reikalavimus
neatsižvelgta po gruodį surengto mitingo prie ŠMM. Jame
profsąjunga piktinosi mažėjančiais atlyginimais, planuojama kas
ketverius metus vykdyti pedagogų atestacija, reikalavo atsisakyti
mokinio krepšelio principo.