Pasak Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus, tarp šių teisėjų buvo neformalūs kabinetiniai santykiai, teisėjai darė įtaką vienas kito sprendimams, yra užfiksuoti teisėjų pokalbiai, kuriuose jie kolegų prašo griežtai nebausti savo pažįstamų administracinių teisės pažeidimų bylose.
Apie tai Teisėjų tarybą informavo Specialiųjų tyrimų tarnyba.
„Yra informacija apie padėtį Kauno miesto apylinkės teisme, apie tai, kad tarp dalies šio teismo teisėjų yra užsimezgę neformalūs kabinetiniai santykiai, ir jų pagrindu bandoma daryti įtaką tam tikriems sprendimams bylose. Šią informaciją mes gavome iš teisėtu pagrindu pradėto tyrimo medžiagos, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, ir ši informacija buvo pateikta tiek Prezidentei, tiek Teisėjų tarybai“, - pirmadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė G. Kryževičius.
G.Kryževičiaus teigimu, praėjusios savaitės pradžioje du Teisėjų tarybos nariai buvo nuvykę į Kauną ir ten šiuos keturis teisėjus supažindino su informacija apie juos. Po to šie teisėjai ir priėmė sprendimą trauktis iš pareigų.
„Šita istorija parodė, kad iš tiesų neformalūs kabinetiniai santykiai tarp teisėjų yra akivaizdi problema. Teisėjai šioje situacijoje tikrai nepaiso vieno iš labai reikšmingų Etikos kodekso reikalavimų - nebendrauti tarpusavyje bylose, kuriose nesi teisėjas, nesiekti asmeninių ar kitokių interesų įgyvendinimo. Šita istorija parodė, kad tokie dalykai teismų sistemoje egzistuoja“, - sakė Teisėjų tarybos pirmininkas.
Nepaisant to, G.Kryževičius džiaugiasi, jog tokie dalykai išaiškėjo: pasak jo, tai parodo Lietuvos specialiųjų tarnybų veiksmingumą, be to, faktas, kad susitepę teisėjai pasitraukia iš pareigų prisidės ir prie Lietuvos teisinės sistemos didesnio skaidrumo. Dabar Teisėjų tarybos pareiga, jo teigimu - pasiųsti aiškią žinią, kad tokie neformalūs santykiai yra aiškus Etikos kodekso pažeidimas ir tai nebus toleruojama.
G.Kryževičius taip pat pabrėžė nemanąs, kad teisėjai būtinai turėtų būti baudžiami griežčiau, turi būti pasiektas kažkoks kaltinamasis nuosprendis: svarbiausia - kad jie nebedirbs savo darbo toliau.
„Jau kritęs tas šešėlis, ta informacija, kuri yra paskelbta viešai, kad buvo neteisėtumo tam tikrų aspektų jų veikloje, žinoma, eliminuos bet kokias jų galimybes siekti reikšmingų pozicijų valstybės tarnyboje. Rezultatas kažkokių procedūrų turi būti apčiuopiamas, ir kažkokį tikslą pasiekti. Mano supratimu, kai žmonės apsisprendžia ir išeina tokioje situacijoje, kurią mes matėme analizuodami faktus ir pateikdami teisėjams, manau, kad tas tikslas yra pasiektas. Teismų sistemoje nelieka žmonių, kurie kitaip negu bendra taisyklė arba suformuluotas principas teisės aktuose suvokia etikos reikalavimus, ir tai svarbiausia“ , - teigė G.Kryževičius.
Penktąjį Kauno teisėją - Kauno miesto apylinkės teismo teisėją Almantą Lisauską - iš pareigų siūloma atleisti dėl teisėjo vardo pažeminimo. Įtariama, kad teisėjas pažeidė teisingumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principus, darydamas įtaką muitinės pareigūnams ir savo kolegai.
Su A.Lisausku kalbėta nebuvo, kadangi jo Etikos kodekso pažeidimas buvo sunkesnis negu kitų keturių teisėjų: jis neformaliai apie savo tiriamas bylas bendravo ne tik su kitais teisėjais, bet ir su savo buvusios darbovietės, muitinės pareigūnais.
Prezidentės pasirašytas dekretas dėl A.Lisausko atleidimo bus svarstomas vasario 3 d. G.Kryževičius teigė negalįs pasakyti, kokia argumentacija prezidentė grįs šį dekretą: pasak jo, tai paaiškės penktadienį.
Kauno miesto apylinkės teismo pirmininkas Mindaugas Šimonis spaudos konferencijoje teigė savo kaltės dėl susiklosčiusios situacijos neįžvelgiąs. Tam pritarė ir G.Kryževičius, pabrėždamas, kad teismų sistema veikia kitokiu principu negu kitos teisėsaugos institucijos ir teismo pirmininkas neturėjo nei teisinių, nei administracinių galimybių užkirsti kelią panašiems atvejams.
„Noriu pabrėžti, kad Kauno miesto apylinkės teismas yra didžiausias Lietuvos teismas, jame yra 55 teisėjų etatai, ir keturių teisėjų netektis, jei tokia ir būtų, iš esmės nesutrikdytų teismo darbo. Teisėjai yra profesionalūs, ilgamečiai, kvalifikuoti, jie supranta situacijos rimtumą ir pasiruošę priimti papildomą darbo krūvį“, - sakė M.Šimonis.