Tai žurnalistams pranešė premjeras Andrius Kubilius po
specialaus pasitarimo, kuris surengtas aptarti dėl gaisro
susidariusią situaciją.
„Stengsimės rasti visus reikalingus būdus, kaip padėti šios
nelaimės pasekmes kaip galima greičiau ištaisyti. Kaip žinote,
rajono savivaldybė yra paskelbusi ekstremalią padėtį, mes
tikimės, kad tai mums leis artimiausiu metu iš Vyriausybės rezervo
fondo, skirto ekstremalioms problemoms spręsti, skirti tarp 150
tūkst.- 200 tūkst. litų tam, kad galėtume spręsti pačias
aktualiausias problemas“, - kalbėjo premjeras.
Pasak kultūros ministro Arūno Gelūno, šie pinigai formaliai
turėtų būti skirti Vyriausybės posėdyje kitą savaitę. Skubiai
pinigų reikia tam, kad būtų laikinomis priemonėmis uždengtas
vienuolyno stogas ir taip apsaugoti nuo papildomos drėgmės ansamblio
mūrai. Siekiant džiovinti per gaisrą užlietas sienas, bažnyčios
viduje šiuo metu specialiais prietaisais šildomas oras.
„Šiandien kalbame apie sudegusį muziejų ir apie stogą, bet jei
pradėtų skeldėti vienuolyno sienos, tai turėtume kalbėti apie
prarastas freskas ir prarandamą patį vienuolyno pastatą. Aš labai
tikiuosi, kad sugebėsime užkirsti tam kelią“, - sakė A.Gelūnas.
Artimiausiu metu premjeras numato sudaryti darbo grupę, kuri
koordinuos su nelaime susijusių problemų sprendimą. A.Gelūnas
sakė, kad kaip esminį klausimą šį grupė turėtų nagrinėti
situaciją, kad šalyje jau ne pirmą kartą užsiliepsnoja neseniai
atrestauruotos kultūros vertybės.
„Gesinimo metu dalyvavę žmonės tikrai pastebėjo, kad jeigu
gaisro metu signalizacija neveikia taip, kad šalia esantys žmonės
pabustų, tikrai turime viduramžių situaciją, kurią reikia iš
esmės keisti“, - pažymėjo A.Gelūnas, priminęs, kad statybų ir
kultūros specialistai praėjusį lapkritį Tytuvėnų ansamblio
pastatus pagal esamus teisinius reikalavimus buvo pripažinę
tinkamais naudoti.
Jis sakė, kad ugniagesiai gaisro priežastis žada pasakyti per
mėnesį, bet pažymėjo, kad Labanoro bažnyčios arba Kurtuvėnų
svirno gaisrų priežastys taip ir liko neaiškios. Ministro teigimu,
žinant gaisrų priežastis būtų galima imtis rimtesnės
prevencijos.
Premjeras savo ruožtu žadėjo, kad ansamblis bus visiškai
sutvarkytas.
„Tikrai nelaimė didelė, bet gali mus paguosti tik tas faktas,
kad pagrindiniai architektūros paminklų dalykai - tai yra mūrai,
freskos - išliko per daug nenukentėjęs ir tai leidžia mums matyti
aiškią perspektyvą, kad šis tikrai labais svarbus ne tik Lietuvos,
bet ir visos Europos kultūros ir istorijos paminklas bus atstatytas
ir bus, tikimės, toliau tinkamas visų mūsų grožėjimuisi“, -
teigė jis.
Tytuvėnų bažnyčios klebonas Rimantas Žaromskis po posėdžio
žurnalistams savo ruožtu sakė, kad gyventojai aktyviai atsiliepė
į prašymą prisidėti prie bažnyčios šildymo - esą viso
pasiūlyto dyzelino, kurį naudoja specialūs šildytuvai, jis net
negali priimti, nes neturi, kur jo laikyti. Klebonas teigė, kad šiuo
atveju finansinė parama „daugelį dalykų palengvina ir
išsprendžia“.
Per praėjusį ketvirtadienį Tytuvėnų Šv. Mergelės Marijos
Angelų Karalienės bažnyčioje ir Bernardinų vienuolyno ansamblyje
kilusį gaisrą išdegė apie 1 tūkst. kvadratinių metrų vienuolyno
stogo, apdegė ir apanglėjo bažnyčios medžio stogo konstrukcijos.
Iš 343 vertybių sudegė apie 30, tarp jų - labai vertingi
paveikslai ir knygos.
Tiksliai padarytą žalą turėtų įvertinti Kultūros paveldo
departamento speciali komisija.
Pastatai buvo drausti. Kultūros ministerijos teigimu, Bernardinų
vienuolynas draustas 10 mln. litų, o Tytuvėnų Šv. Mergelės
Marijos Angelų Karalienės bažnyčia - 6 mln. litų suma. Tačiau,
kaip pažymi premjeras, draudimo pingais bus galima disponuoti tik po
kurio laiko, o darbų čia reikia imtis nedelsiant.
Tytuvėnų vienuolyną apdraudusi bendrovė „Gjensidige Baltic“
pirmadienį informavo po pradinio žalos vertinimo rezervavusi 3 mln.
litų pastatui padarytai žalai kompensuoti. Bažnyčią apdraudusi
„PZU Lietuva“ pranešė, kad nelaukdama galutinių ekspertų išvadų
avansu pervedė pirmąsias lėšas - 45 tūkst. litų.
Kleboną apstulbino žmonių dosnumas
Paprašius visuomenės pagalbos
gelbstint apdegusią Tytuvėnų bažnyčią ir vienuolyną, Tytuvėnų
parapijos klebonas sako sulaukęs didžiulio žmonių dosnumo ir net
išsigandęs, kad nebus kur saugoti siūlomo kiekio dyzelino,
skirto bažnyčią šildantiems ir džiovinantiems agregatams.
„Mūsų bažnyčia yra nešildoma, o gesinant gaisrą vandeniu
sulieti skliautai persigėrė drėgme. Kad šaltis nepadarytų neigiamo
poveikio, bažnyčios viduje yra šildomas oras tokiais šildytuvais,
kurie veikia naudojant dyzelinį kurą. Mūsų parapijiečių dėka buvo
informuota visuomenė, ir labai greitai sulaukiau labai daug
skambučių. Tikrai siūlo ir ūkininkai, ir verslininkai pagalbą
dyzeliniu kuru. Bet kita problema - neturėčiau galimybės kažkur
laikyti ar sandėliuoti tiek, kiek jie siūlo. Ūkininkai netgi siūlo
toną dyzelino! O kur aš laikysiu?“ -
kalbėjo Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios
klebonas kunigas Rimantas Žaromskis, pirmadienį dalyvavęs
pasitarime Vyriausybėje.
Pasak jo, finansinė parama daugelį dalykų palengvina ir
išsprendžia, degalinių Tytuvėnuose ir Kelmėje savininkai esą
pasiryžę paremti didžiulės nelaimės ištiktą Tytuvėnų parapiją.
Pasak klebono, Vyriausybės numatomą
paramą iš Vyriausybės rezervo fondo tikimasi panaudoti greitesniam
nudegusiam vienuolyno stogui uždengti. „Jeigu ateitų pavasaris ar
lietūs, kad ta drėgmė dar giliau neįsiskverbtų gilyn į mūrą. Dabar
ta sudrėkusi akmens vata visa nuimta, būtų naujas pašiltinimas ir
plėvelė uždengta, kad naujos drėgmės nebepatektų ir neturėtume dar
didesnių bėdų. O bažnyčios stogas aplopytas“, - kalbėjo R.Žaromskis.
Jis nesiryžo įvardyti lėšų sumos, reikalingos vienuolynui
restauruoti ir naujam stogui uždengti, bet nemano, kad tam reiktų
dešimčių milijonų litų. „Už tokius pinigus būtų galima pastatyti
naują bažnyčią... Juk neįmanoma įkainoti prarastų vertybių nei jų
atkurti - šimtmečių nesugrąžinsi. Kiek maldų išklausė tos
relikvijos arba monstrancijos, kiek žmonių buvo palaiminta, kiek
meldėsi... Nieko nesugrąžinsi. Nukalti galima iš naujo, bet vertė
bus kita, šiuolaikinė“, - apgailestavo dėl vienuolyno muziejuje
sudegusių sakralinių vertybių kunigas R.Žaromskis.
Sausio 26-osios naktį Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno
ansamblyje kilęs gaisras visiškai suniokojo vienuolyne įkurtą
Šiaulių vyskupijos bažnytinio paveldo muziejų ir jame buvusias
sakralines vertybes. Kultūros ministro žiniomis, iš vienuolyne
buvusių daugiau kaip 340 vertybių sudegė apie 30. Prarasti
vertingiausi eksponatai - liturginiai reikmenys, rūbai, paveikslai,
bažnytinės knygos.
Tytuvėnų vienuolynui gaisro padarytą žalą šiuo metu vertina
Kultūros paveldo departamento speciali komisija ir draudimo
bendrovės ekspertai.
Tytuvėnų vienuolyno pastatas apdraustas 10,7 mln. litų suma.
XVII-XVIII a. pastatytas Tytuvėnų bernardinų vienuolyno
ansamblis vertintas kaip unikalus architektūros paminklas, labai
mažai pakitęs nuo pastatymo laikų, vienas geriausiai išlikusių
baroko epochos paminklų Lietuvoje ir Šiaurės Europoje.
