Akivaizdu, kad apsisukti 180 laipsnių kampu nutarta ne vien dėl to, kad būtų gelbėjamas galimos rinkimų sąrašo lyderės, Seimo pirmininkės munduras.
Norėta ne tik parodyti, jog sūnaus pinigų užšalusiame banke gelbėjimu įtarta I.Degutienė yra akinamai skaidri.
Planuota užgriebti kur kas plačiau ir opoziciją aplošti visais punktais: „Šekit jums komisiją, tačiau tai bus jūsų tribūna su mūsų surašytais uždaviniais ir, aišku, mūsų pirmininku.”
Neblogas būtų vaizdelis: opozicija šaukėsi komisijos ant savo nuodėmes dangstančių valdančiųjų galvos, o prisišaukė valdančiųjų vadovaujamą komisiją, kuri narplioja opozicijos kėslus prieš valstybę.
Konservatorius S.Šedbaras ir kiti dešinieji teisės šviesuliai parengė ir „įspūdingą” galimų komisijos uždavinių sąrašą – pavyzdžiui, aiškintis, ar nepažeidė Konstitucijos tie Seimo nariai, kurie dėl „Snoro” kreipėsi į Konstitucinį Teismą.
Bet politikai šaudo, o Dievas kulkas gaudo. Dešinieji su koalicinėmis palydovėmis vieno balso skirtumu ėmė ir prapylė balsavimą dėl komisijos galvos – ji bus ne S.Šedbaras, bet opozicijos lyderis V.Mazuronis.
Taigi per galutinį balsavimą dėl komisijos sudarymo didžiausia Seimo frakcija skilo į tris dalis. Partijos grietinėlė, pergudravusi pati save, dar kartą išvertė kailį.
Premjeras A.Kubilius netgi nedalyvavo balsavime, o, pavyzdžiui, karo ministrė R.Juknevičienė ir kai kurie kiti partijos vicepirmininkai vakar balsavo „prieš”.
Atrodo, į visažinių vaidmenį įsijautę konservatoriai buvo užmiršę paprastą taisyklę: prieš puldamas rodyti aukštojo politinio pilotažo pagalvok, ar neužlipsi ant grėblio.