Patariama avėti šiltą ne per ankštą avalynę, mūvėti
vilnones kojines, tinkamai apsaugoti rankas ir vengti pirštuotų
pirštinių.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, jei
šaltyje tenka ko nors laukti, negalima stovėti ar sėdėti ramiai,
reikia kuo daugiau judėti. Lauke reikia stengtis nesuprakaituoti ir
nesušlapti, jei drabužiai sušlapo, nedelsiant reikia pakeisti
sausais. Be to, reiktų valgyti šiltą, kaloringesnį maistą, gerti
šiltų skysčių ir vengti alkoholio.
Šią savaitę sinoptikai šalyje numato speigą. Ketvirtadienio
naktį šals iki 23–28, vietomis iki 31 laipsnių, o penktadienio
naktį daugelyje rajonų termometrai rodys 30–34 laipsnius šalčio.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena
gyventojams, kaip artėjant dideliam speigui, reikia pasirūpinti
vandens, maisto ir kuro atsargomis.
Būnant šaltyje reikia vengti didelio fizinio krūvio, nedirbti
jokių sunkių darbų, ypač jei sergama širdies ligomis ar yra
padidėjęs kraujospūdis.
Einant į lauką, nepridengtas kūno vietas (ausis, nosį,
skruostus) reikia patepti riebiu kremu, į kurio sudėtį neįeina
vanduo. Ypač reikia saugokite nušalusias kūno vietas. Be to,
negalima eiti į lauką ką tik nusiprausus ar išsimaudžius.
Nuo šalčio dažnai nukenčia ir kojų ar rankų pirštai,
pėdos. Esant lengvam nušalimui, pirmiausia žmogų reikia sušildyti
(aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė nei 26 - 27 laipsniai),
užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Jeigu žmogus turi
sąmonę, reikia jam duoti šilto, bet ne karšto gėrimo. Nuo
pažeistų vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias vietas
galima apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu.
Taip pat nerekomenduojama kaitinti nušalusių vietų karšta
pūsle ar laikyti prie ugnies, trinti sniegu ar šiurkščiu audiniu.
Kai nušalimas yra sunkus, nukentėjusįjį pirmiausia reikia
perkelti į šiltą patalpą. Jei žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja,
būtina jį paguldyti ant šono, o jei kvėpavimas nutrūkęs –
tuojau pat atlikti dirbtinį kvėpavimą. Smarkiai nušalusį žmogų
reikia šiltai susukti į storą audeklą ir skubiai kreiptis į
greitąją medicinos pagalbą ar vežti į artimiausią asmens
sveikatos priežiūros įstaigą.
Ugniagesiai pataria nesinaudoti savadarbiais elektros šildymo
prietaisais, nejungti kelių elektros prietaisų į vieną elektros
lizdą ir nepalikti jų įjungtų į tinklą be priežiūros.
Atšalus orams, gaisrų Lietuvoje padaugėjo dvigubai.
Trečiadienis 19 val. 34 min. Ketvirtadienio naktį ir rytą
vietomis numatomas rūkas ir šarma, įspėja kelininkai.
Automobilių kelių direkcijos duomenimis, 16 val. visoje
Lietuvoje kritulių nebuvo.
Magistralinių kelių dangos sausos, krašto kelių - sausos,
vietomis nesmarkiai provėžotos.
Rajoninių kelių dangos vietomis, daugiausia miškingose
vietovėse, padengtos prispausto sniego sluoksniu, provėžotos,
slidžios.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis artimiausią naktį
nepastoviai debesuota, nesnigs. Vėjas - rytinių krypčių, 3-8
metrų per sekundę. Oro temperatūra nukris nuo 23 iki 28 laipsnių
šalčio, vietomis - iki 31 laipsnio šalčio.
Ankstyvą ketvirtadienio rytą vietomis gali formuotis rūkas ir
šerkšnas.
Artėjant speigui, gyventojai
turėtų apsirengti šiltai ir patogiai, geriausiai tinka drabužiai
iš vilnos. Viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti
neperpučiamas vėjo.
Patariama avėti šiltą ne per ankštą avalynę, mūvėti
vilnones kojines, tinkamai apsaugoti rankas ir vengti pirštuotų
pirštinių.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, jei
šaltyje tenka ko nors laukti, negalima stovėti ar sėdėti ramiai,
reikia kuo daugiau judėti. Lauke reikia stengtis nesuprakaituoti ir
nesušlapti, jei drabužiai sušlapo, nedelsiant reikia pakeisti
sausais. Be to, reiktų valgyti šiltą, kaloringesnį maistą, gerti
šiltų skysčių ir vengti alkoholio.
Šią savaitę sinoptikai šalyje numato speigą. Ketvirtadienio
naktį šals iki 23–28, vietomis iki 31 laipsnių, o penktadienio
naktį daugelyje rajonų termometrai rodys 30–34 laipsnius šalčio.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena
gyventojams, kaip artėjant dideliam speigui, reikia pasirūpinti
vandens, maisto ir kuro atsargomis.
Būnant šaltyje reikia vengti didelio fizinio krūvio, nedirbti
jokių sunkių darbų, ypač jei sergama širdies ligomis ar yra
padidėjęs kraujospūdis.
Einant į lauką, nepridengtas kūno vietas (ausis, nosį,
skruostus) reikia patepti riebiu kremu, į kurio sudėtį neįeina
vanduo. Ypač reikia saugokite nušalusias kūno vietas. Be to,
negalima eiti į lauką ką tik nusiprausus ar išsimaudžius.
Nuo šalčio dažnai nukenčia ir kojų ar rankų pirštai,
pėdos. Esant lengvam nušalimui, pirmiausia žmogų reikia sušildyti
(aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė nei 26 - 27 laipsniai),
užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Jeigu žmogus turi
sąmonę, reikia jam duoti šilto, bet ne karšto gėrimo. Nuo
pažeistų vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias vietas
galima apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu.
Taip pat nerekomenduojama kaitinti nušalusių vietų karšta
pūsle ar laikyti prie ugnies, trinti sniegu ar šiurkščiu audiniu.
Kai nušalimas yra sunkus, nukentėjusįjį pirmiausia reikia
perkelti į šiltą patalpą. Jei žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja,
būtina jį paguldyti ant šono, o jei kvėpavimas nutrūkęs –
tuojau pat atlikti dirbtinį kvėpavimą. Smarkiai nušalusį žmogų
reikia šiltai susukti į storą audeklą ir skubiai kreiptis į
greitąją medicinos pagalbą ar vežti į artimiausią asmens
sveikatos priežiūros įstaigą.
Ugniagesiai pataria nesinaudoti savadarbiais elektros šildymo
prietaisais, nejungti kelių elektros prietaisų į vieną elektros
lizdą ir nepalikti jų įjungtų į tinklą be priežiūros.
Atšalus orams, gaisrų Lietuvoje padaugėjo dvigubai.