Komisijoje dirba 12 parlamentarų, iš jų 8 dalyvauja pirmame
posėdyje. Jame ketinama susitarti, kokių dokumentų komisija
reikalaus, kokius pareigūnus kviesis apklausti, nusistatys darbo
grafiką.
Komisija išvadas Seimui turės pateikti iki birželio 1-osios -
po 116 dienų.
„Mes turime tilpti į tą terminą“, - sakė komisijos vadovas
„tavrkietis“ Valentinas Mazuronis.
Komisija turės atsakyti į 14 klausimų, kuriuos suformulavo ir
opozicija, kuri Seimą nuolat ragino sudaryti tokią komisiją, ir
valdantiesiems priklausantys parlamentarai.
Komisijoje dirba liberalsąjūdietis Petras Auštrevičius,
liberalcentristas Vytautas Bogušis, konservatoriai Jurgis Razma,
Stasys Šedbaras, Rimantas Jonas Dagys ir Arvydas Anušauskas,
„tvarkietis“ V.Mazuronis, „darbietis“ Kęstutis Daukšys,
socialdemokratai Juozas Olekas ir Julius Sabatauskas, Krikščionių
partijos frakcijos narys Vidmantas Žiemelis bei Mišriai Seimo narių
grupei priklausantis Žilvinas Šilgalis.
Valdantieji pasiekė, kad komisija tirtų, ar būta neteisėtos
stambiųjų kreditorių įtakos bei bandymų paveikti politikus,
teisėsaugos institucijas po „Snoro“ bankroto paskelbimo ir siekti sau
turtinės naudos mokesčių mokėtojų sąskaita, pakeičiant vietą
kreditorių eilėje.
Taip pat bus aiškinamasi, ar buvę „Snoro“ akcininkai, kiti
vadovai ar jų interesams atstovaujantys asmenys tiesiogiai ar per
trečiuosius asmenis nebandė paveikti politikų, tyrimą
atliekančių teisėsaugos institucijų, siekdami pakenkti buvusių
banko akcininkų išdavimo Lietuvai proceso.
Opozicija išsireikalavo, kad komisija aiškintųsi, ar Lietuvos
banko vykdoma komercinių bankų priežiūra yra veiksminga, kada
pradėtos derybos su banko „Snoras“ administratoriumi Simonu Freakley
(Simonu Frykliu), kuo remiantis ir koks atlyginimas mokėtas
laikinajam administratoriui, bankroto administratoriui ir jų
komandoms, koks realus „Snoro“ turto trūkumas, ar nebuvo
piktnaudžiavimo atvejų prieš „Snoro“ veiklos sustabdymą atsiimant
indėlius ir kt.
Komisija turės atsakyti, kokių priemonių būtina imtis, kad
būtų užtikrinta maksimali visų „Snoro“ klientų interesų apsauga
ir tinkama valstybės institucijų veiksmų kontrolė, o taip pat - ar
nebuvo piktnaudžiavimo atveju, kai Seimo ar Vyriausybės bei Lietuvos
banko valdybos nariai ir jų artimieji giminaičiai bei sutuoktiniai,
pasinaudodami turima informacija ir tarnybine padėtimi iš anksto
išsiėmė indelius iš banko prieš jo veiklos sustabdymą.
Į parlamentarų tyrimo klausimyną traukti klausimai, susiję su
„Snorą“ auditavusios bendrovės „Ernst & Young Baltic“ veikla.
Seimas įpareigojo komisiją aiškintis, ar „Snoras“, kiti šalies
bankai turėjo ir turi teisę platinti vertybinius popierius, kurie
pavadinti „indėlių sertifikatais“ ir ar galėjo tokie vertybiniai
popieriai būti neapdrausti indėlių draudimu, bei įvertinti, ar
Lietuvos banko ir kitų valstybės institucijų komercinių bankų
priežiūra buvo veiksminga - ar Lietuvos bankas ar kitų valstybės
įstaigų vadovybių artimi giminaičiai teisėtai dirbo ir ar
teisėtai galimai tebedirba bankuose.
Taip pat bus vertinama, ar nesupainiojo viešųjų ir privačių
interesų tie Seimo nariai, kurie pasirašė prašymą Konstituciniam
Teismui ištirti kai kurių įstatymų, priimtų dėl
„Snoro“ bankroto, atitikimą Konstitucijai.
Bankroto byla daug turto iššvaisčiusiam ir nemokiam „Snoro“
bankui iškelta pernai gruodžio 7-ąją. Vyriausybė „Snorą“
nacionalizavo lapkričio 16-ąją.
Deklaruos savo „santykius su banku“
„Snoro“ bankroto aplinkybių tyrimo
parlamentinės komisijos narys konservatorius Rimantas Jonas Dagys
pasiūlė komisijos nariams deklaruoti savo „santykius su banku“, o
liberalsąjūdietis Petras Auštrevičius - tyrimo metu apskritai
riboti bendravimą su “Snoro” kreditoriais ir jų atstovais.
Konservatorių pasiūlytoje privačių interesų, susijusių su
„Snoru“, deklaracijoje yra 6 klausimai.
Komisijos nariams siūloma prisipažinti, ar jie bei jų
artimieji, taip pat jų įsteigtos bendrovės 2008-2012 metais buvo
įsigiję „Snoro“ ar su banku susijusių įmonių produktų ar
paslaugų, pavyzdžiui, turėjo indėlių, indėlių sertifikatų,
obligacijų, banko akcijų ir jeigu juos pardavė, kada gauti pinigai.
Parlamentarams siūloma prisipažinti, ar jie bei jų artimieji
turėjo „Snoro“ indėlių ir paskolų „priviligijuotomis sąlygomis“.
Taip pat siūloma nurodyti turėtų indėlių sumas, jei jos buvo
didesnės nei valstybės draudžiama suma - 345 tūkst. litų, ir jei
buvo atsiimti, tuomet kada.
Norima sužinoti, ar nuo 2011 metų lapkričio iki komisijos
sudarymo jos nariai ar šeimos atstovai turėjo ryšių - susitikimų,
pokalbių telefonu, elektroniniu paštu, SMS žinutėmis - su „Snoro“
buvusiais savininkais ar jų atstovais, taip pat su banko kreditoriais
ir koks buvo jų turinys.
Komisijos nariai turėtų informuoti, ar „Snore“ bei jo
dukterinėse įmonėse dirbo ir ar tebedirba parlamentarams artimi
asmenys.
„Kad nebūtų spekuliacijų, kad debatuose nenaudotume kovos
formų, kad išsklaidytume visas abejones“, - komisijos posėdyje
sakė J.R.Dagys.
„Kad nebūtų laiks nuo laiko paskelbiama sensacijų. Patys tada
užbėgsime į priekį ir nebus kaltinimų“, - aiškino konservatorius
Jurgis Razma.
Pasak jo, tokia deklaracija reikalinga, kad komisijoje
parlamentarai vieni kitais pasitikėtų ir suvoktų, kad dirbama
„viešųjų interesų labui“.
“Reikia diskrecijos. Reikia vengti susitikimų ir kontaktų.
Esti aktyvus noras įtakoti”, - sakė P.Auštrevičius.
“Darbietis” Kęstutis Daukšys vienintelis iš posėdyje
dalyvavusių 8 komisijos narių išreiškė abejonę tokiomis
deklaracijomis ir priekaištavo, kad nebebus galima bendrauti su
rinkėjais ir vaikščioti į susitikimus.
“Gatvėmis nereikai bijoti vaikščioti, bet į bet kokius namus
nesukti reikėtų”, - atšovė P.Auštrevičius.
Po posėdžio žurnalistams K.Daukšys aiškino su
„Snoru“ “jokių finansinių reikalų“ neturėjęs.
Jis teigė iš esmės pritariantis idėjai komisijos nariams
deklaruoti „santykius su „Snoru“, bet teigė esąs nepatenkintas
siūloma forma.
„Praktiškai pagal tokius klausimus, į kuriuos reiks atsakyti -
ar pažįsti žmones, ar buvai nuėjęs į renginį, pavyzdžiui, į
„Snoro“ arenos atidarymą Druskininkuose, gali paaiškėti, kad nė
vienas komisijos narys negali dirbti“, - teigė parlamentaras.
Vienas iš privačių interesų, susijusių su „Snoru“,
deklaracijos klausimų reikalauja pranešti, ar Seimo nariai yra
dalyvavę „Snoro“ ar jų savininkų organizuotuose renginiuose.
Komisija sprendimą šiuo klausimu priims kitame posėdyje, kuris
tikriausiai vyks kitą ketvirtadienį.
Konservatorius Stasys Šedbaras komisijos nariams pasiūlė su
teisėsauga tartis, ko jai nesiaiškinti, kad nepakenktų prokurorų
tyrimui dėl banko bankroto aplinkybių.
„Viena ar kita forma atsiklausti teisėsaugos, ko komisijai
nesiaiškintų, kad paskui neatsirastų kažkokio pažeidimo ar
kišimosi į teisėsaugos darbą traktavimo“, - kalbėjo J.Razma.
Krikščionių frakcijos seniūnas Vidamantas Žiemelis pasiūlė
komisijai atsiklauskime prokurorų, dėl kokių veikų tyrimus yra
pradėję prokurorai: „Žinosime ir nesidubliuosime“, - sakė jis.
Komisijos vadovas „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis jau yra
prisipažinęs, kad indėlį „Snore“ turėjo jo motina.