Seimo narys niūriai pranašavo, kad netrukus gali užsiliepsnoti, pavyzdžiui, Paberžės bažnyčia, kur prastai apsaugoti unikalus bažnytinio meno pavyzdžiai.
N.Puteikis apgailestavo, kad nebuvo tikrinama Tytuvėnų bažnyčios signalizacija, nesirūpinta jos priešgaisrine apsauga.
Kalbėdamas apie Tytuvėnų bažnyčią nuniokojusio gaisro tyrimą, N.Puteikis sakė esąs įsitikinęs, jog tyrėjai didžiausią dėmesį skiria uždaviniui: kaip išsukti nuo atsakomybės aplaidžius valdininkus ir pareigūnus.
N.Puteikio nuomone, atsakomybė už tai, kad Tytuvėnų bažnyčioje nebuvo laiku užkirstas kelias liepsnoms, visų pirma tenka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Šiaulių ir Kelmės rajonų skyrių pareigūnams. Jie esą pasirašė priešgaisrinės signalizacijos priėmimo aktus nepatikrinę, kaip toji signalizacija veikia.
Kultūros paveldo departamento direktorė D.Varnaitė ironiškai pastebėjo, jog valstybė išleidžia didelius pinigus signalizacijai įdiegti, bet niekas nesirūpina, kad ji veiktų, niekas neatsako už pasekmes.
N.Puteikis iš peties pliekė Vidaus reikalų ministeriją, ypač PAGD. Seimo nario tvirtinimu, už priešgaisrinę apsaugą atsakinga tarnyba nepakankamai informuoja visuomenę apie gaisrų situaciją Lietuvoje.
„Bijau, kad Tytuvėnų bažnyčios gaisro priežasčių tyrimas baigsis nieko, kaip ir Labanoro bažnyčios atveju“, – pesimistiškai kalbėjo N.Puteikis.
Vertingos architektūros Labanoro bažnyčia (Švenčionių r.) sudegė 2009 metais, buvo įtarimų, kad 500 metų stovėję maldos namai padegti tyčia.
N.Puteikis kritikavo, jo nuomone, ydingą Bažnyčios ir valstybės nesikišimo į viena kitos reikalus politiką.
„Bažnyčios vadovams, kunigams nepatinka, kai valdžia imasi kontroliuoti, ar deramai saugomi kultūros paminklai, meno vertybės. Valdžia irgi laikosi atokiai, esą Bažnyčia atskirta nuo valstybės, tad nedera kištis į meno vertybių apsaugos tvarką religinėse įstaigose“, – sakė N.Puteikis.
Seimo narys teigė iš ilgametės kovos už kultūros paveldą supratęs, jog Lietuvos valdžiai rūpi tik ES pinigai ir naujos statybos, sukuriančios darbo vietas. Kultūros vertybės, anot N.Puteikio, yra paskutinėje vietoje.
Gaisras Tytuvėnų bažnyčioje kilo sausio 26 dieną.
Išdegė apie 1 tūkst. kvadratinių metrų vienuolyno stogo, apie 100 kvadratinių metrų perdangos, nuardyta per 100 kvadratinių metrų skardinio bažnyčios stogo, apdegė ir apanglėjo bažnyčios medžio stogo konstrukcijos.
Ugnis buvo gesinama nuo paryčių. Ketvirtadienio popietę įvykio vietoje dar budėjo visos ugniagesių pajėgos, kurios dalyvavo gaisro gesinime.
Dėl gaisro pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Gaisras sunaikino vos 10 procentų Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje buvusių vertybių, tačiau jų vertė gali siekti milijonus eurų.
Juk sudegusiame Šiaulių vyskupijos bažnytinio paveldo muziejuje, kuris buvo vienuolyno pastate, eksponuotas ne atsitiktinis bažnytinių reikmenų rinkinys, o šioje vyskupijoje sukauptų auksakalystės šedevrų aukso fondas.
Tai žinomiausių Europos ir Lietuvos auksakalių darbai iš sidabro ir aukso, puošti brangakmeniais. Ne vienas jų savo verte prilygo Vilniaus katedros lobyno eksponatams.
Specialistų vertinimais, Tytuvėnuose buvo surengta viena įspūdingiausių auksakalystės parodų Lietuvoje, nusileidžianti tik bažnytinio paveldo ekspozicijai Vilniuje.