Mano akį Tauragės Sodų gatvėje atsitiktinai patraukė namas apšarmojusiais langais. Sniege paliktos pėdos bylojo, kad čia kažkas gyvena.
Pabeldusi į duris supratau, kad jos atvertos. Draugiškai nusiteikęs Aleksandras, kitąmet švęsiantis 80 metų jubiliejų, pakvietė užeiti vidun. Nusisiausti nepasiūlė – šalta. Net vilkėdama šiltą paltą tikrai nekaitau.
Buvo beveik vidurdienis, tačiau šeimininkas įsileisti netikėtos viešnios pakilo tiesiai iš lovos. Mat tik lovoje po antklode šiuose namuose šilta. Paaiškėjo, kad dieną prieš tai ligotam kaimynui krosnį pakurti atėjusi kaimynė sukūreno pernelyg daug malkų, tad kitą dieną, kai ryte termometras rodė 17 laipsnių šalčio, malkas jau reikėjo taupyti.
Pinigų pakanka vaistams ir maistui
Trijų kambarių bute medinio namo antrajame aukšte gyvenantis senolis Aleksandras prieš dvylika metų palaidojo savo žmoną.
Aleksandras papasakojo, kad 40 metų dirbo vairuotoju Visuomenės sveikatos centre.
Senolis gauna pensiją, tačiau jo piniginę kas mėnesį ištuština išlaidos vaistams. Vyras skundėsi, kad prastai mato, yra patyręs insultą. Ši liga Aleksandrui paralyžiavo kairę kūno pusę, jis iki šiol sunkiai valdo kairę koją, eidamas griuvinėja. Be kitų žmonių pagalbos neišsiverstų. Kaimynės senukui ir maisto nuperka, ir krosnį pakuria.
„Už pagalbą kaimynėms duodu šiek tiek iš pensijos saldainiams. Padeda ir mano dukra, ji nupirko televizorių, šaldytuvą. Tik va, ji gyvena Kaune, be to, tebestudijuoja ir pačiai reikia nemažai pinigų“, – graudulingai apie savo varganą gyvenimą pasakojo Aleksandras. Jis vis kartojo, kad kažkaip reiktų pagreitinti savo mirtį.
Kartais pas jį užsuka pažįstami vyrai su buteliu stipresnio gėrimo – Aleksandrui svarbu, kad turėtų su kuo pabendrauti, nes vienatvė labai slegia.
Kuro reiktų keliskart daugiau
Didžiąją dalį pensijos senolis išleidžia vaistams, o likusius – šildymui. Už 600 litų pernai Aleksandras nusipirko sunkvežimio priekabą malkų. Anot senolio, jų ir šiems metams turi užtekti.
Pas Aleksandrą į viršų iš pirmojo aukšto užsuko jo kaimynė Rima. Moteris parodė menką malkų krūvelę, kurios Aleksandro nurodymu turi užtekti iki savaitės pabaigos. Pernai įsigyta priekaba malkų senukas savo būstą tikisi šildyti dvi žiemas. Tačiau jo kaimynė Rima sakė, kad vargu ar tai bus įmanoma - jos šeima per žiemą sukūrena tokią pat priekabą malkų ir toną durpių briketų.
„Neduok Dieve, vienam ir ligotam išgyventi iki tiek metų, kiek aš išgyvenau. Kodėl Dievas mane taip kankina? Norėčiau greičiau iškeliauti pas žmoną. Šiai žiemai malkų užteks, bent jau turi užtekti, o kitos jau galėčiau nebesulaukti. Koks čia gyvenimas – gulėti po antklode, kad nesušaltum. Dar gerai, kad kaimynai rūpinasi, o tai pasitaiko atvejų, kai nugriūvu virtuvėje ir pats nepasikeliu, kol kas nors neateina į pagalbą. Kaimynę iš pirmojo aukšto prisišaukiu kuo nors pabelsdamas į grindis. Nesu tiek nusipelnęs, kiek man padeda geri žmonės. Ačiū jiems. Ir jums, kad paklausėte, kaip man sekasi“, – susigraudino Aleksandras.