Vis dėlto Panevėžio miesto apylinkės teismas neliko abejingas gyvūnų kančioms. Ketvirtadienį po pietų priimta nutartis leisti paimti netinkamai K.Valikonienės laikomus keturkojus ir perduoti gyvūnų gerovės tarnybai "Pifas".
Šeimininkė gražiuoju neatiduoda
Antradienį kartu su „Pifo“ direktore Brigita Kymantaite į 74 metų ramygalietės K.Valikonienės sodybą nuvažiavę lrytas.lt ir „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistai pamatė kraupų vaizdą. Maždaug dešimt įvairaus dydžio mišrūnų, priraišiotų kieme bei įvairiose pašiūrėse, dar tiek pat – gyvenamajame name neturėjo nei maisto, nei vandens.
Palaidas vaikščiojo tik vienas šuo, visi kiti dienas leido pririšti ant trumpų grandinių ar virvių. Vienas nedidelis šunelis tarsi kalinys buvo įkištas į lauke stovinčią medinę maždaug kvadratinio metro dydžio medinę dėžę, kurios anga buvo užremta grotomis.
Dar keli nedideli šunys buvo pririšti pašiūrėje, ant didelės sušalusio mėšlo krūvos. Nors vėliau šeimininkė tvirtino visus šunis kasdien girdanti, prišalusias ir sniegu užverstas šios pašiūrės duris ji ne iš karto pajėgė praverti tiek, kad galėtų įeiti vidun.
Moteris su visiškai neįgaliu savo sūnumi gyvena kitame tos pačios gatvės gale. Antradienį vaikiškame vežimėlyje K.Valikonienė būriui šunų atvežė porą batonų, maišelį virtų dešrelių ir nedidelį kibirėlį sauso maisto. Maistą ji pylė tiesiog ant sniego.
Kaimynų teigimu, K.Valikonienė armiją savo augintinių (o gal kankinių) šeria daugių daugiausia kartą per dieną. Prie daugumos šunų nematėme indų vandeniui ir maistui.
„Pifo“ direktorės iškviesta Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji veterinarijos gydytoja inspektorė Laima Šomkienė patvirtino, kad šunys laikomi itin prastomis sąlygomis.
Tačiau į veterinarės ir „Pifo“ atstovės priekaištus K.Valikonienė atrėžė, kad jos šunys yra sotūs ir prižiūrėti. Neva tai pavydūs kaimynai jai neduoda gyventi. Moteris teigė, kad šunys – jos ir sūnaus pragyvenimo šaltinis. Neva, kažkokie jaunuoliai iš jos po 10-15 litų superka jauniklius ir išveža į Prancūziją. „Pifo“ direktorė B.Kymantaitė spėja, kad mišrūnus šuniukus iš ramygalietės perka nebent iš jų kailiukų pirštines siuvantys „verslininkai“.
Dokumentus ruošė neskubėdami
K.Valikonienei nepripažįstant, kad šunys turi būti laikomi kitokiomis sąlygomis, Panevėžio MVT atstovė L.Šomkienė pažadėjo nedelsiant paruošti dokumentus ir kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydama konfiskuoti gyvūnus, kurių gyvybei gresia pavojus.
Kitą dieną po išvykos į K.Valikonienės sodybą, t.y. trečiadienį, šia istorija susidomėjusiai vietos laikraščio žurnalistei L.Šomkienė patvirtino teismui jau perdavusi reikiamus dokumentus. Tačiau iš tiesų Panevėžio miesto apylinkės teismui šie dokumentai buvo pristatyti tik ketvirtadienio ryte, apie 10 valandą. Esą, Panevėžio VMVT specialistai užtruko, kol surinko visus reikiamus dokumentus.
Išgirdusi, kad dokumentus paruošti ir nuvežti į teismą Panevėžio VMVT atstovams prireikė beveik pusantros dienos, „Pifo“ direktorė B.Kymantaitė susiėmė už galvos. Gyvūnų gerove besirūpinančios tarnybos vadovė sunerimo, kad leidimą konfiskuoti K.Valikonienės šunis teismas gali duoti tik kitą savaitę, nes išnagrinėti tokį prašymą privalo per tris darbo dienas. Kaip tyčia, šalį užklupo speigai, todėl B.Kymantaitė baiminosi, kad užtrukus dar kelias dienas, labiausiai išsekę, net pajudėti ir sušilti negalintys šunys išlaisvinimo gali nebesulaukti.
Suprato padėties rimtumą
Panevėžio miesto apylinkės teismo atstovė ryšiams su visuomene Diana Armonienė lrytui.lt patvirtino, kad ketvirtadienio rytą iš tiesų teismas gavo ieškininį pareiškimą iš Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Pradėta civilinė byla dėl Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pažeidimo.
Pasak D.Armonienės, teismas, gavęs šio įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų ieškininį pareiškimą, sprendimą dėl jų likimo privalo priimti per tris darbo dienas.
„Tačiau suprantant padėties rimtumą – gyvūnams gresia žūtis, civilinė byla bus išnagrinėta kaip įmanoma greičiau. Nutarimą teismas žada priimti ketvirtadienį po pietų“, – sakė Panevėžio miesto apylinkės teismo atstovė ryšiams su visuomene.
Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatyme nurodyta, kad teismui nusprendus paimti gyvūną iš savininko, sprendimas turi būti skubiai įvykdytas.
„Pifas“ pasiruošęs pasirūpinti kankiniais
Jei teismas nutars iš K.Valikonienės šunis konfiskuoti, jais pasirūpinti įsipareigojo gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“. Šios visuomeniniais pagrindais dirbančios organizacijos savanoriai ketina suteikti išsekusiems ir galbūt sergantiems gyvūnams būtiną pagalbą, o vėliau surasti jiems naujus, mylinčius šeimininkus.
Pasak B.Kymantaitės, į „Pifo“ savanorių rankas patekę keturkojai numarinami tik tokiu atveju, jei specialistai nustato, kad gyvūnas nepagydomai serga ar yra sužalotas ir dėl to patiria didelius skausmus. Visais kitais atvejais šunims ir katėms ieškomi nauji šeimininkai.
Kartais iš pažiūros net beviltišku laikytas gyvūnas suranda naujus namus. Tiesa, daugelis žmonių pageidauja jaunų gyvūnų.
„Kai į mūsų organizaciją kreipiasi žmonės, savo pagyvenusiems tėvams ieškodami jauno kačiuko ar šuniuko, aš jų klausiu, kodėl jie savo artimam žmogui nori užkrauti bėdą. Juk jauni gyvūnėliai būna labai judrūs, prikrečia įvairių eibių, nemoka tinkamoje vietoje atlikti gamtinių reikalų. Vyresniam žmogui labiau tiktų vyresnė katė, kuri ramiai murktų ant kelių, o ne užuolaidomis besikarstantis kačiukas“, – sakė „Pifo“ direktorė.
Kauno veterinarijos klinikos stacionare jau gydoma iš K.Valikonienės sodybos B.Kymantaitės išvežta katė. Antradienį gyvūnų mylėtoja ją rado ramygalietės uždarytą verandoje su dar viena kate ir šunimi. Išsekęs gyvūnas buvo vangus, kilo įtarimų, kad jis pūliuojančiomis akimis nieko nemato.
Leisgyvio gyvūno palikti likimo valiai, kol valdiškos institucijos imsis kokių nors priemonių pagelbėti K.Valikonienės augintiniams, „Pifo“ direktorei širdis neleido. Moteris ją išsigabeno savavališkai.
Pasak B.Kymantaitės, katė godžiai ėdė jai pasiūlytą maistą, buvo labai ištroškusi – iškart išlakė du dubenėlius vandens. Moteris spėja, kad kartu su ja verandoje įkalintas šuo, būdamas stipresnis, jos prie šeimininkės kada ne kada numeto maisto neprileisdavo, katė visą laiką tupėjo ant palangės stovinčioje dėžėje.
Maždaug 3 metų katytę apžiūrėję veterinarai konstatavo, kad gyvūnas ilgai badavęs – iš jos telikę kaulai, oda ir kailis. Jai diagnozuotas stiprus kvėpavimo takų uždegimas ir bendras išsekimas. Tačiau murklė nėra akla, todėl yra tikimybė, kad ji visiškai pasveiks ir galės gyventi pilnavertį gyvenimą.
Už katytės iš Ramygalos gydymą ir priežiūrą kauniečiai veterinarai iš „Pifo“ pinigų neima, tarnyba sumokės tik už vaistus.
Teismas pagailėjo gyvūnų
Ketvirtadienį po pietų Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė Rita Dambrauskaitė, išnagrinėjusi Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ieškininį pareiškimą, leido iš K.Valikonienės paimti netinkamomis sąlygomis laikomus šunis bei kates ir perduoti juos Gyvūnų gerovės tarnybai „Pifas“.
Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 4 straipsnio nuostatos numato, kad gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui. Auginimo ir laikymo sąlygos turi būti parenkamos atsižvelgiant į gyvūno rūšies bei veislės ypatumus.
Teismo nutartyje rašoma, kad Panevėžio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai K.Valikonienės sodyboje patikrinimo metu rado apie 20 netinkamomis sąlygomis laikomų kačių ir šunų. Nustyta, kad būdos yra netinkamos šunims laikyti, nes neapsaugo gyvūnų nuo nepalankių oro sąlygų, jie pririšti netinkamai (trumpos grandinės neleidžia šunims judėti). Keletas šunų laikomi visiškoje tamsoje.
„Gyvenamajame name laikomi gyvūnai niekada neišleidžiami į lauką, patalpos nevalomos, nevėdinamos, nenaikinamos žiurkės, gyvūnai neskiepijami. Nėra šėrimo, girdymo indų. Gyvūnai negirdomi, jie laižo apšerkšnijusius langus. Yra sergančių gyvūnų, tačiau veterinarijos gydytojas nekviečiamas.“ – rašoma Panevėžio VMVT ieškininiame pareiškime.
Patikrinimo metu nustatyta, kad K.Valikonienė, laikydama gyvūnus tokiomis sąlygomis, pažeidė Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 4 straipsnio 1,2 punktus, 11 straipsnio 1,2 punktus, 5 straipsnio 6 punktą.
Kadangi K.Valikonienė su nurodytais pažeidimais nesutinka ir jų šalinti nesiruošia, tam, kad gyvūnai išvengtų žūties, pareiškėjo prašymą teismas nusprendė tenkinti bei leisti paimti iš ramygalietės jos laikomus šunys ir kates bei juos perduoti VšĮ Gyvūnų gerovės tarnybai „Pifas“.
Ši nutartis apeliacine ir kasacine tvarka neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.
Nuskubėjo pas seniūną
Dar neaišku, kaip į teismo nutartį ir augintinių paėmimą reaguos K.Valikonienė. Antradienį, vos iš jos kiemo išvažiavus veterinarijos gydytojai, „Pifo“ atstovei ir žurnalistams, senutė nuskubėjo pas Ramygalos seniūną Valdą Chirv.
Ramygalietė ėmė skųstis, kad ją visi skriaudžia ir nori atimti jos mylimus gyvūnėlius, palikti ją be pragyvenimo šaltinio. O juk kaip tik šiomis dienomis kažkokie pirkėjai turėtų atvažiuoti jos šuniukų pirkti.
Problema dėl K.Valikonienės gyvenimo būdo V.Chirv žinoma. Tačiau ilgametis seniūnas jau seniai nuleido rankas ir teigia, kad senutės gyvenimo būdo niekas nebepakeis. Tiesa, apie prastomis sąlygomis K.Valikonienės laikomus šunis Ramygalos seniūnas prisipažino nei Panevėžio valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nei gyvūnų globos organizacijoms pats nei karto nepranešęs.
Seniūnui labiau užkliūna jos sodyboje riogsančtys šiukšlių kalnai. Pasak V.Chirv, ne kartą iš senutės kiemo seniūnijos lėšomis buvo išvežti sunkvežimiai šiukšlių, tačiau netrukus ji ir vėl prisitempia šlamšto.
V.Chirv abejoja ir dėl šunų išvežimo naudos. Jo nuomone, moteris tikriausiai greitai vėl prisirinks naujų augintiių – benamių šunų.