"Valstybės, besitęsiančios nuo baltų iki Egipto, pirmieji faraonai rašė ženklais, kurių pėdsakai išlikę mūsų runose, tačiau buvo nuosekliai ištrinami iš istorijos ir nutylimi. Iš pradžių tai darė popiežiaus istorikai, tokie kaip Karamzinas, o dabar šiuolaikiniai istorikai-mokslininkai. Pagal vakarietiškus kruvinos popiežių istorijos stereotipus aukštinama Romos imperija tik todėl, kad ji jėga atnešė krikščionybę ir negailestingai naikino mūsų protėvius, paversdami pagoniškąją religiją į savas sektas. Šie mokslininkai, gavę laipsnius ir vardus, toliau gina naują vakarietišką politinę istoriją.
Nuožmus košmaras atėjūnų
Jau trypė mūsų kiemuose,
Žudikai – vaiko sielos būna
Su gėrio ir šviesos dvasia.
Tegul man atleidžia poetas už išverstą ir šiek tiek pakeistą jo eilėraštį, bet nėra geresnio apibūdinimo religiniams fanatikams, kuriuos įkvėpė diktatoriai pontifikai, kovoję dėl galios, ir religiją pavertę valdžios instrumentu. Šį istorijos periodą galima priskirti prie pačių didžiausių žmonijos nelaimių.
Vėliausiai iš visų šiai prievartai pasidavė Žemaitija, praradusi ne tik protėvių religiją, bet ir savo istorinį pavadinimą – Samogetija.
Nuo 1418 metų Vytautas prievarta apkrikštijęs pagonybę išpažįstančius savuosius, atėmęs jų praeities ir ateities savastį, baiminosi tautos ir Trakų tvirtovėje turėjo būti saugomas jo atsivežtų iš kaganato kilusių Krymo karaimų.
Runos ant akmenų byloja tai, apie ką rašė mūsų protėviai. Kaip jas skaito rašytojas Juozas Šeimys, šifruodamas užrašus ant ieties: „uzmaus“ (užmaus) „suamusu“ (suomį), tampa aišku, kad kalbama apie mūsų šiaurės kaimynus. Anais laikas šių kaimyninių genčių atstovai dėl jų gyvenimo būdo vadinti šuniniais žmonėmis ir smakais. Taip lietuviai vadino visus skandinavus dėl to, kad jie nebuvo riteriais, raiteliais, o važinėjo šunimis.
O dabar šitos tautos atstovai, supirkę bankus ir žiniasklaidą Lietuvoje, moko mus gyventi. Vienu išdavikiško finansų ministro parašu 2001 metais ir 2010 metų to paties įsakymo redakcija mūsų valstybė pratęsė išskirtines sąlygas neribotam laikui švedų bankams, turintiems Lietuvoje 90 proc. indėlių rinkos, disponuojantiems biudžeto pinigais ir praktiškai monopolizuojantiems rinką.
Į likusius 10 proc. turėjo tilpti visi kiti Lietuvoje veikiantys bankai, kurių skaičius vis mažėja. Ūkio bankas už tokią suteiktą privilegiją sutiktų mokėti kasmet po 100 mln. litų, o per 10 metų – milijardą ir dar tiek bankas užsidirbtų sau.
Tokia situacija bankų sistemoje veda į aklavietę. Pats baisiausias mūsų laikų nusikaltimas – monopolija. Tai turi suprasti valdininkai. Kodėl privilegijų švedų bankams neužteko ir reikėjo jas pratęsti? Kodėl neužteko tiek metų, gal jie vienodomis sąlygomis nesugeba konkuruoti su Lietuvos bankais? O gal jie pripirko beverčių vertybinių popierių, tik įdomu už kiek milijonų? O gal tik už 100 litų?
Žiniasklaida paviešino statistiką, kurioje nurodomi 45 milijardai litų, pervestų per tą laiką į Švediją".