Interviu BNS naujienų agentūrai ambasadorius teigė, kad
fiskalinis paktas, kurį Lietuva ir dar 24 šalys ketina pasirašyti
kovo pradžioje, tik logiškai baigia procesą - numato sankcijas už
jau anksčiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą.
R.Karoblis tikino nematantis grėsmės, kad visai ES svarbius
sprendimus 17 eurą turinčių valstybių priimtų už bendros
valiutos neturinčių šalių nugaros.
Kartu jis svarstė, kad Lietuva
turbūt neprisiims dalies įsipareigojimų, kol šalies valiuta bus
litas.
- ES politikai pabrėžė būtinybę griežčiau kontroliuoti
finansus. Tačiau taisyklės dėl deficito ribojimo ES egzistavo ir
anksčiau. Ką naujoji sutartis realiai įnešą naujo?
- Pirmiausia, sutartis skirta užtikrinti anksčiau priimtų
įsipareigojimų vykdymą. Euro zonos skolos problema yra ta, kad
įsipareigojimai buvo, jie buvo geri, bet nemažai ES šalių šių
įsipareigojimų nevykdė.
Graikijoje stojant į euro zoną buvo
falsifikuojami duomenys, kitos šalys taip pat didino viešąją
skolą.
Svarbiausias sutarties pasiekimas yra tai, kad visos šalys narės
turės tai įtvirtinti konstitucijoje ar konstituciniuose aktuose,
kiek leidžia teisės sistema.
Numatyta galimybė, kad matydama
pažeidimą kita šalis narė galėtų kreiptis į Teisingumo teismą.
Jei sprendimas būtų nevykdomas, Teisingumo teismas galėtų įvesti
sankcijas.
Be fiskalinės drausmės nuostatų, numatomas glaudesnis
ekonominis bendradarbiavimas, bet taip pat yra užtikrinama, kad tai
bus daroma nepažeidžiant vidaus rinkos interesų.
- Ar yra pagrindo kalbėti, kad nauja sutartis yra didelis
žingsnis link to, ką būtų galima pavadinti „fiskaline sąjunga“?
- Buvo daug kandidatų į pavadinimus. Vienas iš pavadinimų
kalba apie „fiskalinio stabilumo sąjungą“ - pirmiausia tikslas yra
stabilumas, o ne sąjungų sukūrimas.
Be sankcijų ir Teisingumo
teismo nuostatų išplėtimo, daugiau jokių kitų valstybių narių
suverenių teisių perdavimo ES nenumatoma, neišeinama už
dabartinių sutarčių rėmų.
Sunku šnekėti turinio prasme apie ekonominės sąjungos
stiprinimą. Nors pirmasis klausimas yra fiskalinė drausmė
ES mastu, bet tai kol kas nereiškia, kad yra kuriama stipresnė
fiskalinė sąjunga.
- Bet kritikai vien įpareigojimą perkelti į nacionalinę teisę
minėtas nuostatas vadina vokiško požiūrio primetimu, kuris tokias
teorijas kaip britų ekonomisto Keyneso apie ekonomikos stimuliacijos
naudą tarsi paverčia neteisėtomis ...
- Aš ne visai sutikčiau. Turinys yra įtvirtintas dabartinėje
sutartyje ir kituose teisės aktuose, tik nebuvo sankcijos.
Sakykime, nuskendo laivas. Kapitonui tikrai bus iškelta
baudžiamoji byla, jis bus teisiamas ir turbūt įkalintas. Tas pats
ir čia - už nevykdymą kažkas turi atsakyti.
Jei šalis nuosekliai
vykdys nuostatas, pažeidimo nebus, nebus taikomos ir šios
procedūrinės normos. Manau, kad dabar kaip tik užbaigiamas
teisėkūros procesos - teisės normą turi sudaryti hipotezė,
dispozicija ir sankcija. Šiuo metu sankcijos trūko.
Kalbant apie teisės perkėlimą, direktyvas ir iki šiol šalys
narės turėjo perkelti į nacionalinę teisės sistemą. Šiuo atveju
tik kitas konstitucinis lygis.
Yra naujiena, kad neperkėlus teisės į Teisingumo teismą
kreipdavosi tik Komisija, o dabar tokia teisė suteikiama kitai
šaliai - vadinasi, ne tik Briuseliui. Taigi galbūt yra kaip tik
atvirkštinis procesas.
O vokiškas požiūris turbūt nuo mūsų požiūrio nesiskiria -
atėjo laikas, kad reikia atsakyti už tai, jei nevykdai prisiimtų
įsipareigojimų.
- Ar nėra pavojaus, kad priimant svarbiausius ES sprendimus prie
stalo sėdės tik 17 eurą turinčių šalių, o šalys kaip Lietuva
nebus girdimos?
- Jei euro zona yra atskiras klubas, monetarinė sąjunga, tai
aišku, kad tas klubas turi savų problemų ir savų klausimų. Jau
dabar egzistuoja mechanizmas, kad euro grupės finansų ministrai
susitinka prieš ES visų ministrų susitikimą ir sprendžia euro
zonos specifinius klausimus.
Kitą dieną per neformalų ministrų
susitikimą raportuojama, kas įvyko, ir kiekviena šalis gali kelti
klausimus, jei mano, kad jos interesai pažeidžiami. Britai,
pavyzdžiui, dažnai naudoja tą instrumentą esant klausimams dėl
vidaus rinkos.
Euro zonos viršūnių susitikimas pakartotų tą patį, tik
aukščiausiame lygyje. O dabartinė sutartis kaip tik numato didesnes
galimybes dalyvauti ne euro zonos šalims, kurios pasirašė sutartį
- netgi nebeliko reikalavimo joms ir prisiimti įsipareigojimus iki
euro įvedimo.
Neįžiūriu, kad mes būsime neišgirsti, ypač klausimais, kurie
yra daugiau nei vien paties euro kaip monetarinės sąjungos
instrumento klausimai. Ta nuostata, kurią dabar turime, yra daugiau
negu minimumas, kurio norėjome.
Dėl politinių priežasčių, ypač
Lenkijos politinių norų būtinai dalyvauti ir kažką laimėti, buvo
duota daugiau.
Taigi turėsime galimybes dalyvauti procesuose ir
toliau, aišku, po pirminės procedūros - ratifikavimo. Lietuvos
politikai - prezidentė, ministras pirmininkas, Seimo Europos reikalų
komitetas - yra pakankamai teigiamai nusiteikę ir, matyt, kad tas
procesas vyks.
- Kiek Lietuva turi laisvės prisiimti ar neprisiimti
įsipareigojimus pagal sutartį iki euro įvedimo?
- Mūsų pasirinkimas, kurias nuostatas taikyti. Sutartis yra
tokia atvira, kad iki įstojimo į euro zoną jau mūsų reikalas,
kokias nuostatas prisiimti.
Dėl fiskalinės drausmės mums nėra prasmės neprisiimti
įsipareigojimų, nes dalis nuostatų jau galiojo. Jei neprisiimsime
nuostatų dėl fiskalinės drausmės turinio, sukelsime daug klausimų
rinkoms. Matyt, reikėtų priimti nuostatas dėl perkėlimo į
konstitucinį lygį.
Galbūt nereikėtų prisiimti nuostatų, kurios susijusios su
vadinamosiomis partnerystės programomis. Jos numato naujas normas
šalims, kurioms iškelta biudžeto perviršio procedūra. Dabartinės
taisyklės yra paprastesnės, ir, mūsų manymu, jų užtenka, bent
jau ne euro zonos šalims.
Taip pat galima svarstyti neprisiimti nuostatų, susijusių su
baudomis, įvestomis Teisingumo teismo. Ne todėl, kad mes jų
bijotume, bet dabar sutartis numato, kad tos baudos būtų mokamos į
Europos stabilumo mechanizmą, kuris yra tik tarp euro zonos šalių.
Sostinėje yra abejonių ir dėl sustiprinto bendradarbiavimo.
Dabar yra išvardytos kryptys, kur vyks sustiprintas ekonominis
bendradarbiavimas - konkurencingumas, užimtumo ir socialiniai
klausimai, fiskalinė drausmė ir finansinių institucijų stabilumas.
Vokietija ir kai kurios kitos šalys nori įdėti penktą - didesnis
koordinavimasis mokesčių srityje, kas galbūt mums nenaudinga. Ne
tiek dėl to, kad dabar ES turime mažus mokesčius, bet mūsų
kaimynai nėra ES šalys - ten mokesčiai mažesni, žinome, kas
dedasi su akcizinėmis prekėmis.
Bet kol ratifikuosime, dar turėsime laiko pažiūrėti, kokios
bus tendencijos, ir tada bus priimtas politinis sprendimas.