Seimo pirmininkė Irena Degutienė užregistravo Seimo narių grupės pateiktą interpeliaciją vidaus reikalų ministrui R. Palaičiui ir perdavė ją pačiam ministrui bei Seimo nariams.
„Reikiamus parašus surinkome“, - lrytas.lt sakė konservatorius Naglis Puteikis.
Jis tikslino, jog interpeliacijoje ministrui surašyti klausimai pagal Antikorupcijos komisjos išvadas.
„Vienas svarbiausių klausimų – kodėl R. Palaitis išdavė visuomenei valstybės paslaptį, pasakydamas poligrafo tyrimo rezultatus“, - sakė parlamentaras.
Interpeliacijos metu ministras Seimo posėdyje turės atsakyti į jam iškeltus klausimus. Jei Seimas atviru balsavimu nuspręs, kad atsakymai netenkina – bus slapta balsuojama dėl nepasitikėjimo ministru.
Nepasitikėjimą Seimas pareikštų tik jei slapta balsuojant už tai pasisakytų 71 iš 141 Seimo narių. Tokiu atveju R. Palaitis turėtų atsistatydinti.
Gavęs interpeliaciją, ministras privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti I. Degutienei atsakymus raštu. Po to vyks jo interpeliacija Seimo posėdyje.
Premjeras nori atšauti ministro įsakymą
Premjero Andriaus Kubiliaus siūlymu trečiadienį per Ministrų
kabineto posėdį ketinama pateikti Vyriausybės nutarimo projektą,
kuriuo netekusiais galios būtų pripažinti ministro R. Palaičio
įsakymai dėl FNTT vadovų atleidimo. Be to, Vyriausybei bus
pasiūlyta pavesti VRM sustabdyti konkursą į FNTT direktoriaus
pareigas, praneša BNS.
Ministerija konkursą paskelbė prieš kelias savaites. R. Palaitis
pirmadienį sakė, kad konkursas tikriausiai vyks „artimiausią
penktadienį“.
Konkursas paskelbtas po to, kai vidaus reikalų ministras
R.Palaitis iš FNTT direktoriaus pareigų atleido Vitalijų Gailių.
Konservatorių vadovas premjeras A.Kubilius tokį sprendimą pavadino
klaida ir pateikė prezidentei atleisti iš pareigų ministrą.
Tačiau Vidaus reikalų ministerijos (VRM)
ekspertai sako, kad Vyriausybė negali atšaukti vidaus reikalų
ministro Raimundo Palaičio įsakymų dėl buvusių Finansinių
tyrimų nusikaltimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo, nes tai – ne
jos, o administracinių teismų prerogatyva.
Tokį išaiškinimą pateikė VRM Teisės departamentas.
„Jei Vyriausybė vertins ministro įsakymų teisėtumą, bus
peržengtos jai Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose suteiktos
kompetencijos ribos ir įsikišta į teisingumą vykdančių teismų
sritį“, - BNS perduotame komentare cituojamas VRM Teisės
departamento direktorius Nerijus Rudaitis.
Jo vadovaujamo departamento specialistai išaiškino, kad
Vyriausybės įstatymo 34 straipsnis numato jos teisę pripažinti
netekusiais galios tik tuos ministrų priimtus teisės aktus, kurie
prieštarauja Konstitucijai, tarptautinėms sutartims, įstatymams ir
kitiems Seimo priimtiems teisės aktams, prezidento dekretams,
Vyriausybės nutarimams ar ministro pirmininko potvarkiams.
Anot ministerijos pranešimo, vidaus reikalų ministro pasirašyti
įsakymai dėl buvusių FNTT vadovų atleidimo neprieštarauja nė
vienam iš minėtų teisės aktų.
Be to, VRM teisininkai atkreipia dėmesį, kad ministrų įsakymai
laikomi vidaus administravimo teisės aktais, dėl kurių kylantys
ginčai sprendžiami administraciniuose teismuose.
„Konstatuoti, ar šiuo atveju priimtas administracinis sprendimas
yra teisėtas, gali tik administracinis teismas, deja, ne politikai.
Priešingu atveju, būtų sugriauti teisinės valstybės pagrindai“, -
teigė N.Rudaitis.
Jei Vyriausybė, pažeisdama Konstituciją ir Vyriausybės
įstatymą, pripažins netekusiais galios vidaus reikalų ministro
įsakymus, jos sprendimai iškart bus skundžiami teismui, teigiama
pranešime.