Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos prezidento prof. Vytauto Kuzminskio teigimu, per 15 metų Lietuvoje buvo sukurta veiksminga nefrologijos tarnyba, kurios lygis šiandien atitinka Europos standartus, tačiau visa ši sistema yra labai trapi ir priklauso nuo valstybės požiūrio ir finansavimo.
Skaičiuojama, kad kas dešimtas suaugęs Lietuvos gyventojas serga lėtine inkstų liga, kas dvidešimtam, arba apie 150 000 Lietuvos gyventojų, jau yra išsivystęs lėtinis inkstų nepakankamumas.
Šiuo metu šalyje yra apie 1500 dializuojamų pacientų, apie 600 žmonių gyvena su transplantuotu inkstu.
„Dializė - tai gyvybiškai svarbi procedūra, kurios nesuteikus laiku pacientui gresia mirtis. Ligoniams jos atliekamos vidutiniškai 3 kartus per savaitę daugelį metų, todėl valstybės bandymas taupyti hemodializei iš esmės reiškia bandymą taupyti žmonių gyvybės sąskaita“, - sako prof. V. Kuzminskas.
Nors 2008 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo patvirtintas hemodializės įkainis - 368,3 lito už procedūrą, 2011 m. sausį Vilniaus teritorinė ligonių kasa už ją mokėjo penktadaliu mažiau - 283,66 lito. Panaši situacija yra ir kituose Lietuvos regionuose.
Dializės klinikos „B. Braun Avitum“ vadovo Ernesto Petrulio teigimu, 2009 m. visai sveikatos sistemai finansavimas buvo sumažintas 11 proc., tačiau dializės atveju valstybė nusprendė pataupyti kur kas daugiau.
„Buvo įvestas vadinamasis „plaukiojantis“ balas - kiekvieną mėnesį už tą pačią paslaugą yra mokama skirtingai. Kai kuriais mėnesiais už dializę šiandien yra mokama net 27 proc. mažiau nei prieš krizę“, - sako jis.
Skaičiuojama, kad tokiu būdu dializių sąskaita valstybė sutaupo apie 6 milijonus litų kasmet. 2011 m. Lietuvoje buvo atlikta daugiau nei 210 000 dializių procedūrų.
Specialistai pastebi, kad Lietuva yra ne tik tarp mažiausiai už dializės procedūras mokančių Europos Sąjungos valstybių, bet ir viena iš dviejų, kurioje taikomas vadinamasis „plaukiojantis“ balas.
„Latvijoje už dializę mokami 328 litai, Lenkijoje - 345 litai, Slovėnijoje - 632 litai. Vienintelė šalis, kuri, be Lietuvos, taiko „plaukiojantį“ balą, yra Vengrija, tačiau net ir ten nėra taip, kad Budapešte ir Debrecene tą patį mėnesį už tą pačią procedūrą būtų mokama skirtingai. Tuo tarpu Panevėžyje ir Vilniuje dializės apmokėjimas kai kuriais mėnesiais skiriasi net 15 proc.“, - pažymi E. Petrulis, ragindamas Sveikatos apsaugos ministeriją peržiūrėti apmokėjimo už dializės procedūras tvarką bei įkainius.