Prezidentės patarėjas: „Reakcija dėl R. Palaičio parodė - politikams labiausiai rūpi rinkimai“

„Reakcija parodė, kad politikams šiuo metu pirmiausia labiausiai rūpi rinkimai. Net ir siūlymas nuskambėjo atitinkamai toks, kad tuos rinkimus galima net paankstinti. O prezidentė vakarykščiame savo pareiškime pasakė labai aiškiai, kad ji rinkiminėse partinėse kovose tikrai nedalyvaus. Prezidentei labiausiai rūpimas klausimas – užtikrinti sklandų darbų tęstinumą“, - interviu Žinių radijui antradienį sakė M. Lingė.

Surengti pirmalaikius parlamento rinkimus pirmadienį pasiūlė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

„Ne prezidentė sudarinėjo šitą valdančiąją koaliciją, ir ne prezidentė turėtų spręsti dėl jos likimo“, - pareiškė šalies vadovės patarėjas.

Jo teigimu, nors tarp politikų ir politologų po vakarykščio prezidentės sprendimo kilo abejonių dėl jos pasitikėjimo Ministrų kabinetu, D. Grybauskaitė Vyriausybe pasitiki.

„Klausantis įvairių tiek politikų, tiek politologų reakcijų ir interpretacijų, tenka šiek tiek apgailestauti, kad politikai ir apžvalgininkai prezidentės pareiškime bando išskaityti tai, ko nepasakė, o nevertina to, ką ji labai aiškiai įvardijo. Ji kelis kartus akcentavo, kad ši Vyriausybė gali ir turi dirbti iki kadencijos pabaigos. Tai tikrai yra išreikštas ir pasitikėjimas pilna Vyriausybės sudėtimi - tiek ministru pirmininku, o visos interpretacijos apie nepasitikėjimą yra čia, matyt, bandymas skaityti tarp eilučių (...), ko tikrai prezidentė nė žodžiu nepasakė“, - kalbėjo M. Lingė.

Anot jo, koalicija turėtų susitarti dėl tolesnio savo darbo, o jei jiems nepavyks, tuomet turėtų būti sprendžiamas ministro likimas politinėmis priemonėmis.

„Lietuvoje tradiciškai lig šiol yra buvę, kai iškilus nesklandumams ir tam tikriems iššūkiams Vyriausybėje, tos vadinamos krizės būdavo sprendžiamos atstatydinant ministrą – arba pats ministras parašydavo atstatydinimą, arba būdavo organizuojama interpeliacija. Bet jau čia yra tos politinės priemonės, kurios yra (...) išeities taškas, kuris turėtų būti kraštutiniu būdu ir jeigu neįvyktų tam tikras susikalbėjimas“, - sakė patarėjas.

Prezidentė D. Grybauskaitė pirmadienį pareiškė, jog netenkins premjero Andriaus Kubiliaus teikimo atleisti liberalcentristų deleguotą vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį ir „nedalyvausianti koalicijos partnerių priešrinkiminiuose apsistumdymuose“.

Prezidentė teigė mananti, kad valdančioji koalicija ir Vyriausybė turėti dirbti iki kadencijos pabaigos ir pabrėžė strateginiais klausimais palaikanti valdančiuosius.

Pasak M. Lingės, šiuo metu aktualu spręsti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) netaptų partijų politiniu instrumentu.

„Būtinybė spręsti, kad FNTT netaptų partijų politiniu instrumentu, išlieka visu aktualumu dabar“, - interviu Žinių radijui antradienį sakė jis.

Patarėjas priminė, kad šios tarnybos pavaldumo keitimo klausimas jau buvo iškilęs 2010-aisiais, tačiau tuomet pritarimo nesulaukė.

„Prezidentės siūlymas ir pagrindinė idėja buvo, kad reikia keisti FNTT pavaldumo klausimą, tiesiog matant, kad vidaus reikalų sistemoje šitai tarnybai nėra vieta. Kalbame apie finansinių nusikaltimų tyrimus – apie šitokią instituciją, o VRM nėra pajėgi formuluoti nei prioritetų, nei strateginių užduočių dėl būtent skirtingos specifikos“, - kalbėjo M.Lingė

Premjero 2010 metais sudaryta darbo grupė nusprendė, kad tikslinga keisti FNTT pavaldumą. Tarnybą svarstyta paversti pavaldžia nebe Vidaus reikalų, o Finansų ministerijai ir ilgainiui sujungti ją su Muitinės kriminaline tarnyba arba FNTT funkcijas tiesiog išskaidyti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), Valstybinei mokesčių inspekcijai, Policijos departamentui ir Muitinės kriminalinei tarnybai.

Darbo grupės išvadose nurodoma, kad priėmus tokį sprendimą, administruojant mokesčius dalyvaujančios institucijos veiktų vienoje sistemoje - Finansų ministerija turėtų teisę kontroliuoti ir koordinuoti, būti atsakinga už visas mokesčių administravimo sritis, o tai leistų formuoti bendrą politiką.

Darbo grupė taip pat konstatavo, kad pavaldumo pakeitimas leistų efektyviau kontroliuoti Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų panaudojimą ir užtikrinti pažeidimų prevenciją, būtų užtikrintas operatyvesnis duomenų gavimas.

„Konstatuoja darbo grupė: būtina keisti ir kurti naują finansinių nusikaltimų tyrimo sistemą, integruoti į Finansų ministeriją, orientuojantis ne tik į baudžiamąjį persekiojimą ir viešąjį saugumą, bet ir į bendrą efektyvią mokesčių audito, mokesčių administravimo ir išieškojimo bei baudžiamumo persekiojant finansinių nusikaltimų bylose sistemą“, - jos išvadas citavo M. Lingė.

Vyriausybė darbo grupės parengtų išvadų nesvarstė, nes finansų ir vidaus reikalų ministrai neteikė nutarimų projektų ir reformos nevykdė, BNS antradienį sakė premjero patarėjas Gintaras Kalinauskas.

Vyriausybės vadovas teikimą atleisti vidaus reikalų ministrą prezidentei perdavė praėjusį antradienį, teigdamas, kad šis suklydo atleisdamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus.

R. Palaitis FNTT direktorių Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą iš pareigų atleido vasario 15 dieną, gavęs Valstybės saugumo departamento medžiagą. Anksčiau šie pareigūnai tikrinti poligrafu dėl informacijos apie banką „Snoras“ atskleidimo.