Seimas antradienį po pateikimo nepritarė Darbo kodekso,
Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Nelegalaus darbo
draudimo įstatymo pakeitimams. Pataisos grąžintos tobulinti jas
inicijavusiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
„Būtina efektyviau kovoti ne tik su žmonių iš trečiųjų
šalių nelegaliu darbu, bet ir su nelegaliu darbu apskritai tam, kad
žmonės būtų apsaugoti nuo nelegalaus darbo pasekmių“, -
pristatydamas pataisas sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras
Donatas Jankauskas.
Socialdemokratas Algirdas Sysas priekaištavo, kad dabar
minimalios baudos už nelegalų darbą gali siekti 3 tūkst. litų,
bet jos skiriamos kur kas mažesnės
„Šias pataisas priėmus nelegalus darbas nemažėtų“, - sakė
A.Sysas.
Viena iš svarbiausių siūlytų pataisų naujovių - įdarbinant
tiek Europos Sąjungos (ES), tarp jų ir Lietuvos, tiek trečiųjų
šalių piliečius, reiktų pranešti apie tai prieš dieną, iki
jiems pradedant dirbti. Jeigu darbdaviai samdytų trečiųjų, ne
ES šalių darbuotojus, jie turėtų pranešti apie jų įdarbinimą,
gauti leidimo gyventi Lietuvoje kopiją ir prižiūrėti, kad jie
dirbtų leidime nurodytą darbą.
Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projekte buvo numatytos
finansinės sankcijos darbdaviams - tiek juridiniams, tiek fiziniams
asmenims. Numatytos baudos ir už nelegaliai įdarbintus ES šalių,
ir už trečiųjų šalių piliečius. Juridiniams asmenims, kurie
leistų dirbti nelegalų darbą, siūlyta nustatyti nuo 3 iki 10
tūkst. litų baudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Taip
pat siūlyta Lietuvoje sukurti darbdavių, kurie nelegaliai būtų ką
nors įdarbinę, internetinį registrą.
Už nelegalų įdarbinimą pataisomis buvo numatytas ir
apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose iki 5 metų, teisės
gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant ir
europinę paramą, iki 5 metų, reikalavimas sugrąžinti dalį tokios
paramos. Taip pat už nelegalų įdarbinimą numatoma bausti
įpareigojant nelegaliai dirbusiam darbuotojui išmokėti
priklausantį atlyginimą, ne mažesnį kaip minimalios mėnesio algos
dydžio už mažiausiai tris mėnesius, nuo šių sumų sumokėti
visus mokesčius bei socialinio draudimo įmokas, padengti žmogaus
grąžinimo į kitą valstybę išlaidas.
Šiuo metu už nelegalių darbuotojų įdarbinimą Lietuvoje
numatytos finansinės sankcijos taikomos tik darbdaviams kaip
fiziniams, o ne juridiniams asmenims. Įstatymo, kuris nustatytų
sankcijas darbdaviams – juridiniams asmenims, nėra, o to
ES reikalauja.
Dabar darbdavys arba jo įgaliotas asmuo už kiekvieną nelegaliai
dirbantį asmenį baudžiamas 3-10 tūkst. litų bauda. Jeigu bauda
pakartotinė, ji jau siekia 10-20 tūkst. litų.