Kultūros įstaigų vadovai prisipažįsta, kad ir toliau teks muilinti akis Viešųjų pirkimų tarnybai, nes paraidžiui laikytis įstatymo neįmanoma.
Priimant partijoms išskirtinį statusą suteikiančias viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pataisas, jas kritikavo ir kai kai kurie Seimo nariai, priklausantys partijoms.
Prieš pataisas balsavę liberalai sakė prieštaraujantys ne pačiam pirkimų principui be konkurso, o tam,
jog išlyga daroma išskirtinai partijoms.
„Mes manome, kad nekorektiška daryti išimtį tik sau, kai yra daug problemų su viešaisiais pirkimais ir ydų pataisas reikia spręsti kompleksiškai. Yra daug visuomeninių grupių, kurios susiduria su įstatymo ydomis“, – sakė Liberalų sąjūdžio atstovas Algis Kašėta.
Iš tiesų dėl su sveiku protu prasilenkiančiomis VPĮ nuostatos, reikalaujančios skelbti viešuosius pirkimus net mažomis sumomis vertinamus daiktus ir paslaugas, kenčia menininkų organizacijos, kultūrinės įstaigos.
Įstatymo pataisų iniciatoriai partijoms daromą išimtį aiškino tuo, kad politinėms organizacijoms viešųjų pirkimų tvarka apsunkina rinkimų kompaniją. Tačiau neatsižvelgta į tai, kad rinkimų kampanijos vyksta kas 2-4 metus, o pramogų, kultūros renginiai – nuolat.
Meno kūrėjų asociacijos prezidentas K. Platelis papasakojo apie keblumus, su kuriais jis susiduria vykdydamas kultūrinio švietimo projektą.
„Vykdome tokį projektą: menininkai vaikščios po mokyklas, skaitys paskaitas stengdamiesi sužadinti jaunų žmonių susidomėjimą menu. Taip pat platiname kultūrinius žurnalus. Man reikia pasamdyti 240 menininkų, kurie vaikščios po mokyklas. Pinigų išleistume tik 6 tūkst. per du metus, bet kiekvieną menininką turime apiforminti kaip viešąjį pirkimą tarp jų - įžymių, tad įsivaizduokime, kiek reikia vargo, popierių, kad apiformintume kiekvieną menininką kaip viešąjį pirkimą. Reikia pažymų, pavyzdžiui, apie asmens teistumą, ar jis nepažeidęs ES normų. Viešųjų pirkimų tarnyba tik skėsčioja rankomis, patys nežino, ką mums daryti“, – keblią padėtį aiškino buvęs Kultūros ministras.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė piktinosi tik partijoms padaryta VPĮ išimtimi: „Juk ne partijų politikai, o mes, kultūros įstaigų vadovai prieš 6 metus pirmieji iškėlėme būtinybę liberalizuoti VPĮ, kai buvo priimtos iki absurdo sugriežtintos intelektinės veiklos taisyklės.
„Jei reikia naujo pianino, mes negalime pirkti naujo „Stanway“, privalome imti pigų kinišką instrumentą, nes konkursą laimėtų būtent pigų instrumentą pasiūliusi įmonė. Buvo toks atvejis: reikėjo užsakyti 100 lovų renginio svečiams. Laisvų vietų buvo tik viename viešbutyje, bet pagal įstatymo raidę būčiau turėjusi ieškoti dar vieno viešbučio, kad būtų konkursas, nors žinojau, jog kitur laisvų vietų nėra. Tokiais atvejais tenka vadinamuosius konkursus skelbti, dokumentus tvarkyti po fakto. Taip, tenka griebtis gudrybių, nes jokia veikla, paraidžiui laikantis VPĮ, neįmanoma“, – teigė R. Prusevičienė.
Ji tvirtino, jog kitose ES šalyse tokių nesąmonių išvengiama.
„Kai papasakojau apie mūsų problemas kolegoms iš Švedijos, jie nustebo. Jie mechaniškai neperkelia ES direktyvų į nacionalinės teisės erdvę, jei tos direktyvos prasilenkia su sveika logika. Be to, švedai atkreipė dėmesį, jog ES direktyvos tik apibrėžia, jog viešieji pirkimai turi būti skaidrūs ir efektyvūs“, – tvirtino R. Prusevičienė.
K. Platelis tikisi, kad prieš pasirašydama antradienį priimtas VPĮ pataisas, prezidentė Dalia Grybauskaitė atsižvelgs į jai pateiktas kultūros ir nevyriausybinių organizacijų pastabas ir pareikalaus papildyti pataisas, palengvinti intelektinės veiklos organizavimą menininkams.
Bet Filharmonijos direktorė R. Prusevičienė optimizmu netrykšta.
Šiandien lankiausi ir Ūkio ministerijoje, ir Viešųjų pirkimų tarnyboje. Visi pripažįsta, kad viešųjų pirkimų taisyklės absurdiškos, bet visi stumdo mus vieni nuo kitų ir sako labai abejojantys, ar Seimas dar kartą sugrįš prie VPĮ pataisų ir palengvins mums gyvenimą“, – apgailestavo R. Prusevičienė.
Pernelyg griežtos viešųjų pirkimų taisyklės yra aukso kasyklos konsultantams. Meno kūrėjų asociacijos prezidentas K. Platelis teigė nuolat sulaukiantis konsultacinių firmų pasiūlymų lankyti seminarus, kuriuose aiškinama, kaip veikti laikantis VPĮ. Arba – kaip šį įstatymą apeiti. Vieno seminaro kaina vienam asmeniui – nuo 300 iki 500 Lt.