Ekologiškos mėsos parduotuvėse pirkėjai dar nepasigenda

Telšių rajono Trimėsėdžio kaimo laukuose ganoma 45 metų ūkininko Antano Šakio auginamų apie 140 galvijų banda patraukia kiekvieno žemės ūkį išmanančio žmogaus dėmesį.

Limuzinų veislės mėsinės žalos karvės išsiskiria savo dydžiu. Tokios veislės mėsinių galvijų svoris vidutiniškai siekia apie 800 kilogramų. Tuo tarpu įprastos juodmargės karvės išauga iki 500–600 kilogramų.

Tačiau A.Šakio auginami galvijai ypatingi ne vien tik savo dydžiu. Šios karvės šeriamos vien tik ekologišku ėdalu, nenaudojami jokie kombinuotieji pašarai.

„Vargo paruošiant ekologišką pašarą yra tikrai nemažai. Tačiau viską atperka tai, kad turi galimybę valgyti sveiką mėsą”, – sakė ūkininkas, visą laiką savo ūkyje vengęs naudoti cheminius priedus.

Net pradėjęs ūkininkauti jis išsiversdavo be cheminių trąšų, laukų nepurkšdavo piktžoles naikinančiais preparatais.

Vis dėlto A.Šakys teigė, kad šerti augintinius ekologiškais pašarais yra pigiau negu naudoti kombinuotuosius. Tiesa, taip auginami galvijai standartinį svorį pasiekia 2–3 mėnesiais vėliau nei kiti.

Ūkininkas turi apie 140 hektarų žemės, iš jų 20 hektarų apsėja javais, o likusias pievas naudoja ganykloms.

„Ganiavos metu mano galvijai minta paprasčiausia žole, o žiemą aš juos šeriu iškultais javais, šienu ir šienainiu.

Šiaudus naudoju kaip kraiką, o sutraiškytais grūdais šeriu veršiukus”, – apie ekologiškai auginamų galvijų maisto racioną pasakojo telšiškis.

Norint, kad karvės gautų ekologišką pašarą, javus galima tręšti tik galvijų mėšlu.

„Į kiekvieną hektarą galiu išbarstyti tik apie 30 tonų mėšlo, kitaip žemė gaus per daug azoto”, – ekologiškos galvijininkystės subtilybes dėstė ūkininkas.

Bet kuriuo metu į laukus gali atvykti inspektoriai ir patikrinti, ar javai nėra tręšiami neleistinomis trąšomis.

Ūkininką kontroliuoja ekologiškos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio bei maisto produktų sertifikavimą vykdanti viešoji įstaiga „Ekoagros”. Šios įstaigos inspektoriai patikrina net ir perkamas sėklas, kad jos nebūtų chemiškai apdorotos.

Pašarams A.Šakys augina nereiklias kultūras, kurioms nereikia daug priežiūros: avižų ir žirnių mišinį (kad galvijai gautų daugiau baltymų) bei kvietrugius.

Iš hektaro ūkininkas prikulia 2–3 tonas grūdų.

Iš viso telšiškis augina 140 galvijų. Pardavus įmitusį prieauglį, rudenį lieka iki 100 galvijų: per 50 karvių, du buliai ir per vasarą atsivesti veršiukai.

Visą ūkį A.Šakys prižiūri su vienu samdomu darbininku. Tėvui į pagalbą vis dažniau ateina ūkininko sūnus trylikametis Antanas.

Galvijus telšiškis parduoda paauginęs 16–17 mėnesių. Nemažai jų parduodama veislei, dalis – mėsai.

Už mėsinių galvijų skerdienos kilogramą ūkininkas gauna apie 12 litų. Parduodant gyvą karvę už gyvo svorio kilogramą mokama apie 7,5 lito.

Tačiau dėl to, kad A.Šakio galvijai yra ekologiški, supirkimo kaina nepadidėja.

„Lietuvoje dar nėra tokios mėsos rinkos. Mūsų ekologiškai išaugintų galvijų skerdiena prekybos tinklams pardavinėjama kartu su įprasta jautiena.

Bendrovė „Utenos mėsa” buvo įdiegusi atskirą liniją, kurioje buvo apdorojama ekologiškai auginamų galvijų mėsa.

Tačiau dabar viskas pritilo ir nebegirdėti, kad prekybos centruose ekologiškai išaugintų galvijų mėsa būtų pardavinėjama atskirai”, – apgailestavo A.Šakys.

Vienintelė paguoda auginantiems ekologiškus galvijus – gaunamos Europos Sąjungos išmokos, kurios mokamos už pasėlių plotus.

Už ganyklas kiekvienais metais ūkininkas gauna po 400 litų už hektarą, už pasėtus javus – po 700 litų.

Pernai Lietuvoje įsikūrusi Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacija vienija 11 ūkininkų.

Bendrai jie augina apie 2 tūkst. ekologiškų mėsinių galvijų. Pats didžiausias tokių galvijų augintojas Lietuvoje yra Vidmantas Jonika iš Plungės rajono. Jis augina apie tūkstantį mėsinių galvijų.

Užsienio rinkoje ekologiškai auginamų galvijų mėsa yra 20–30 proc. brangesnė už įprastą jautieną.

Tačiau Lietuvos ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijai eksportuoti mėsos kol kas nepavyksta dėl mažos pasiūlos.