Balandžio 1-oji ūkininkams – ne tik Melagių diena.
Kalendoriuje nuplėšę kovo 31-osios lapelį, jie kuo skubiau prie talpyklų ties galvijų fermomis atvairuoja srutvežius, kad išsiurbtų per kraštus besiliejančias srutas ir išlaistytų jas laukuose.
Sunku sulaukti balandžio
„Iki balandžio 1-osios liko dar pora savaičių, o talpykla jau beveik pilna. Kiekvieną pavasarį, kai tik prasideda atlydys, vanduo ima sunktis į ją.
Kovo pabaigos sulaukti būna ypač sunku”, – sakė netoli Vilniaus 160 galvijų fermą turintis ūkininkas A.R.
Jo nuomone, gamtosaugininkų reikalavimai yra susiję tiktai su įstatymo raide. Jiems trūksta lankstumo.
Pavyzdžiui, šiuo metu laukuose rytais dar būna pašalę.
Pats laikas būtų išlieti srutas, nes įvažiavęs į juos traktorius dar neklimptų.
Tačiau kad ir kokios palankios būtų gamtos sąlygos, be balandžio 1-osios nieko daryti negalima.
„Anksčiau buvo galima srutas išlieti tuomet, kai nėra sniego arba neužšalę laukai. Bet pernai įsigaliojo nauji teisės aktai, pagal kuriuos tręšimo laikas sutrumpėjo, o reikalavimai sugriežtėjo”, – kalbėjo ūkininkas.
Kaltina ministeriją
Visa tai galbūt nekeltų rūpesčių, jei ne srutų talpyklos dydis.
Anot pašnekovo, ji buvo statoma atsižvelgiant į didžiausią fermoje laikytinų gyvulių skaičių. Nors buvo skaičiuojama, kad talpyklos pakaks 200 galvijų ir net 8 mėnesiams, realybė visai kita.
Nors Vilniaus rajono ūkininko fermoje mūkia gerokai mažiau karvių, srutos jau po penkių mėnesių ima bėgti per viršų.
„Srutų talpyklos standartus juk nustatė pati Aplinkos ministerija. O po to jai pavaldūs gamtosaugininkai baudžia, kad talpykla per maža”, – pyko ūkininkas.
Pernai jis nusvilo nagus. Srutos kapsėjo per talpyklos viršų, tad likus vos trims dienoms iki balandžio 1-osios ūkininkas jas išlaistė savo laukuose.
Kaimynų skundai suveikė akimirksniu – atvykusių gamtosaugininkų skirta bauda kirto ūkininkui per kišenę.
Prisuka ir čiaupus
„Yra bėdų dėl tų talpyklų, – pritarė ir Gegužinės kaime (Panevėžio r.) karvides turintis ūkininkas Raimondas Vitkauskas. – Statėme jas net didesnes, nes ketinome turėti daugiau gyvulių.
Tačiau to rezervo jau dabar prireikia. Išsiverčiame, bet reikia labai pasistengti.”
Tai anaiptol nereiškia, kad karvėms neduodama gerti pakankamai vandens.
Tačiau plaunant melžimo įrangą tenka prisukti vandens čiaupus. Juk visos nuoplovos taip pat suteka į talpyklą.
Reikia tręšimo plano
„Artimiausias nuo manęs ūkininkas – už 15 kilometrų. Bet gamtosaugos reikalavimai tokie griežti, tarsi ferma prie fermos stovėtų, kaip kokioje Olandijoje ar Vokietijoje.
Tręšimo planas taip sudarytas, kad neįmanoma jo įvykdyti. Nežinau, kas kontroliuos, kaip to laikomasi, bet kad už jo nesilaikymą bus griežtai baudžiama, tuo net abejoti neverta”, – piktinosi netoli Vilniaus ūkininkaujantis vyras.
Nuo 2011-ųjų sausio ūkininkai, mėšlu ar srutomis tręšiantys daugiau nei 100 hektarų plotą, privalo turėti gamtosaugos reikalavimus atitinkantį tręšimo planą. Kasmet jis turi būti sudaromas iš naujo.
Nuo šių metų sausio tokio plano reikalaujama ir iš ūkininkų, kurie tręš per 50 hektarų užimantį naudmenų plotą.
Vienas reikalavimų – plane turi būti tręšiamų laukų žemėlapis su pažymėtomis vandens telkinių ir vandenviečių apsauginėmis zonomis.
Taip pat reikalaujama ir tręšimo grafiko, ir dirvožemio tyrimų, ir kitokių duomenų.
Daugelio Lietuvos ūkininkų srutų talpyklos žiemos pradžioje – apytuštės, tačiau pavasariop jau būna sklidinos.
Išskirtinių leidimų nebus niekam
Raimonda Karnackaitė
Aplinkos ministerijos atstovė
„Pernai rugsėjo 26-ąją aplinkos ir žemės ūkio ministrai patvirtino Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą.
Pagal jį, mėšlidės, srutų kauptuvai, tirštojo mėšlo rietuvės prie tvartų turi būti tokios talpos, kad juose tilptų ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ar srutos.
Draudžiama juos skleisti laukuose nuo lapkričio 15 dienos iki balandžio 1 dienos. Taip pat to negalima daryti ant įšalusios, įmirkusios ar apsnigtos žemės. Tad srutų nebūtų galima lieti ir po balandžio 1-osios, jeigu žemė nebūtų atšilusi.
Teisės aktai nenumato jokių išimčių. Argi gali aplinkosaugininkai duoti leidimą teršti?
Todėl ūkininkai patys turi spręsti savo ūkinės veiklos bėdas – įsirengti papildomų talpyklų ar tartis tarpusavyje ir išvežti srutas tam, kuris turi papildomų rezervuarų.”
Mėšlas ir srutos keliauja į laukus
Statistikos departamento duomenimis (pagal 2010 m. vykusį visuotinį žemės ūkio surašymą), dauguma – beveik 83 proc. – ūkių galvijus laiko tvartuose, kuriuose nėra specialių įrenginių mėšlui ir srutoms šalinti. Tokiuose tvartuose galvijams įrengta apie 386 tūkst. vietų.
Specializuoti galvijininkystės ūkiai dažniausiai naudoja sistemas, skirtas mėšlui ir srutoms šalinti. Šių ūkių tvartuose įrengta 468 tūkst. vietų.
Lietuvoje yra apie 128 tūkst. ūkių, kuriuose laikomi gyvūnai. Iš jų apie 100 tūkst. neparduoda ar kitaip neišveža mėšlo iš ūkio.
Dauguma jų (apie 73 proc.) mėšlą ir srutas naudoja laukams tręšti.