Mėsos kainas vasario mėnesį pasauliniu mastu, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, taip pat labiausiai kėlė 2,8 proc. išaugusi kiaulienos kaina.
Remiantis Jungtinių Tautų Maisto ir agrokultūros organizacijos parengta Lietuvos maisto saugumo ataskaita, nuo 2000 m. maisto importas bendrame importo balanse išaugo beveik 2 proc., o iš agrokultūros produktų daugiausia – beveik 60 proc. – didėjo kiaulienos importas.
Kaimyninė Lenkija kiaulių skaičiaus trūkumą padengia importu iš Danijos, Olandijos ir Vokietijos. Į Lenkiją vis daugiau kiaulių įvežama ir iš Lietuvos, kuriai sienos su anksčiau buvusia svarbiausia eksporto valstybe Rusija yra uždarytos nuo praėjusių metų vasarą Lietuvoje siautusio kiaulių maro.
Valgome atvežtinę kiaulieną
Tačiau Lietuvoje per metus išauginame tik apie 950 tūkst. kiaulių, nors kiekvienas suvalgome apie pusę kiaulės kasmet – iš viso Lietuvoje suvartojame apie 2 mln. kiaulių. Tai reiškia, kad pusę – dar 1 mln. kiaulių – importuojame daugiausia iš Vokietijos, Lenkijos ir Belgijos.
„Kiaulininkystės rinka Lietuvoje per pastaruosius 10 metų kasmet vis labiau traukiasi.
Dabar vietoj 1990 metais laikytų 2,7 mln. kiaulių auginame vos apie 750 tūkstančių – tiek, kiek laikėme 1919 m., iš karto po Pirmojo pasaulinio karo”, – sakė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.
Jis skaičiuoja, jog tam, kad būtų išaugintas trūkstamas 1 mln. kiaulių, reikia sukurti apie 5–6 tūkst. darbo vietų. Valstybė dėl to papildomai kasmet surinktų apie 200 mln. litų mokesčių.
Sunku gauti leidimus
Pasak A.Baravyko, nors nuo 1990 m. kiaulių skaičius šalyje sumažėjo daugiau negu tris kartus, Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, kiaulininkystės šaka yra labai smarkiai suvaržyta.
Jo teigimu, nuo 1991 m. Lietuvoje nebuvo pastatyta nė vieno naujo kiaulininkystės komplekso ir net bent kiek didesnio ūkio.
Lietuvoje beveik visur stovi senos, tuščios, griūvančios kiaulidės ir kitos fermos, ūkiniai pastatai, nes norintys juose vykdyti veiklą negauna leidimų.
„Visos išsivysčiusios Vakarų valstybės plėtoja gyvulininkystę ir paukštininkystę, nes mato, kad tai naudinga valstybei”, – kalbėjo A.Baravykas.
Kaimynai užsitikrina nepriklausomybę nuo importo
Rusijos Federacija pastaraisiais metais taip pat deda dideles pastangas, siekdama užsitikrinti šalies nepriklausomybę nuo įvežtinių maisto produktų.
Nuo pat Maisto saugumo doktrinos įgyvendinimo pradžios 2006 m. Rusija didino savo žemės ūkio konkurencingumą. Pastangos davė rezultatų – dėl to, kad buvo pastatyta arba renovuota 3500 gyvulių ir paukščių fermų, paukščių auginimas padvigubėjo, o kiaulių – padidėjo 50 procentų.
Dar 2–3 metus užtruks, kol Rusija galės patenkinti savo kiaulienos poreikius. Tai gali būti daroma ribojant importą, be to, per trejus metus Rusija skirs 6 mlrd. rublių subsidijų kiaulienos gamybai didinti.
Kiaulių eksporto vertė dešimtį kartų viršija kiaulienos
Neseniai Rusija paskelbė, kad dėl Europoje plintančio Šmalenbergo viruso ir mėlynojo liežuvio ligos nuo kovo 20 dienos į Rusiją draudžiama įvežti gyvus galvijus ir kiaules iš visų ES valstybių.
„Iš tiesų nė viena šių ligų nėra susijusi su kiaulėmis. Šmalenbergo virusas puola galvijus ir avis, mėlynojo liežuvio liga – tik galvijus. O kiaulės užkliuvo dėl smulkių ir neesminių pažeidimų, į kuriuos reaguota neadekvačiai, ir greičiausiai tai tėra formalus pretekstas stabdyti eksportą”, – sakė A.Baravykas.
Augintojams apmaudu, nes, Rusijai tapus Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare, Lietuvos verslui mažėja dalis muitų tarifų. Labiausiai mažėja muito tarifas būtent gyvoms kiaulėms – nuo 40 proc. iki 5 procentų.
Tikėtina, kad uždarydama sienas Rusija saugo savo kiaulių augintojus, nes šiuo metu kiaulių kaina Rusijos vidaus rinkoje yra labai aukšta – siekia 2,1 euro už 1 kilogramą. O Europoje vyrauja 1,25 euro už kilogramą kaina.
Net ir pridėjus Rusijoje kol kas taikomą 40 proc. muitą, kaina importavus kiaules į Rusiją būtų 1,75 euro.
Lietuvos kiaulių augintojai kiaulių į Rusiją eksportuoti negali jau nuo 2011 m. birželio.
Kiaulių maro židinį nuslopinus netrukus buvo atvertos sienos kiaulienos gaminiams įvežti į Rusiją, tačiau gyvų kiaulių augintojai, kurių užsienio prekybos apimtis daug didesnė, ir toliau skaičiuoja nuostolius.
Bet Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kiaulių ir kiaulienos gaminių problemą žadėjusi išspręsti dar vasarą, nurimo, kai Rusija atidarė sienas kiaulienai.
Tačiau skaičiai rodo, kad kiaulių eksporto vertė Lietuvai daug didesnė nei kiaulienos.
Vien per penkis pirmus 2011 metų mėnesius gyvų kiaulių eksportas gerokai lenkė kiaulienos – gyvų kiaulių eksportuota už 42 mln. litų, o kiaulienos – už 4,5 mln. litų.