Seimo kontrolierius netinkama vadina situaciją, kad būsimi policininkai dėl valstybės finansavimo turi bendra tvarka konkuruoti su kitais stojančiaisiais į aukštąsias mokyklas.
Tuo metu švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius mano, kad dabartinė būsimų policininkų universitetinių studijų sistema yra gera, tačiau pripažįsta, jog policininko profesiją dažnai renkasi ne patys pažangiausieji.
Anot R.Valentukevičiaus, šiuo metu yra susidariusi dviprasmiška ir policijos pareigūnų profesinio rengimo specifikos neatitinkanti situacija, kai asmenims taikomos privalomos, specialios ir pretendentų skaičių ribojančios stojimo į aukščiau minėtas studijas sąlygos (sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo, fizinio pasirengimo, specialūs patikrinimai, nepriekaištinga reputacija ir pan.), ir tuo pačiu metu stojimo konkursas ir studijų finansavimas vykdomas bendrąja tvarka.
„Ši dviprasmiška padėtis iki šiol nėra išspręsta, nors dėl šios problemos Policijos departamentas ne kartą kreipėsi į Vidaus reikalų bei Švietimo ir mokslo ministerijas“, - sakoma pranešime.
R.Valentukevičius trečiadienį pranešė savo iniciatyva pradėjęs tyrimą dėl policijos pareigūnų universitetinių studijų programų bei šių studijų finansavimo ir vėl kreipęsis į švietimo ir mokslo ministrą prašydamas paaiškinti, kaip susidariusią padėtį ketinama spręsti.
Seimo kontrolierius teigia gavęs Policijos departamento informaciją, kad įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymui, remiantis nustatytomis studijų kainos valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėjimo sąlygomis ir neskyrus tikslinio finansavimo Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete vykdomoms universitetinėms visuomenės saugumo, policijos veiklos ir teisės krypčių bei teisės ir policijos veiklos studijų programoms, didžioji dalis asmenų, gavusių vidaus reikalų ministro siuntimus studijuoti pagal šias studijų programas, negavo studijų krepšelio ir už studijas turi mokėti patys.
„Manau, kad toks studijų finansavimo modelis pasirinktas tinkamai neįvertinus policijos vaidmens, jos veiklos valstybės ir piliečių labui specifikos, svarbos valstybės mastu ir neatsižvelgus į policijos personalo profesinio rengimo poreikius“, – teigia R.Valentukevičius.
Pasak jo, padėties rimtumą rodo ir tai, kad pastaraisiais metais vis mažiau asmenų renkasi policijos pareigūno profesiją. Manytina, kad tam neigiamos įtakos turi ir faktas, jog būsimi policijos pareigūnai už studijas privalo mokėti patys. 2009 metais į Mykolo Romerio universiteto policijos studijas pretendavo 235 asmenys (išlaikę visus reikiamus patikrinimus), 2010 metais – 202, o 2011 metais – 149.
Švietimo ir mokslo ministras BNS aiškino, kad iki aukštojo mokslo reformos į valstybės finansuojamas universitetines studijas būsimi policininkai įstodavo ir su žemais balais, o dabartinė sistema valstybės finansuojamas studijas užtikrina motyvuotiems ir gebantiems studijuoti. Bet jis sutiko, kad ir dabar policininko specialybę universitete dažnai renkasi ne geriausiai mokyklas baigusieji ir jų nėra daug.
„Iki aukštojo mokslo reformos neretai būdavo, kad įstodavo su ketvertais ar šešetais. Kyla klausiams, ar tokie žmonės turėtų įgyti aukštąjį išsilavinimą valstybės lėšomis. Mes siekiame atrinkti motyvuotus ir gebančius studijuos“, - BNS trečiadienį sakė G.Steponavičius.
Jis pažymėjo, kad aukštos kvalifikacijos policininkų rengimui, be kita ko, skiriamas tikslinis valstybės finansavimas.