Trečiadienį šis parlamentinis komitetas svarstė du
alternatyvius Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo projektus, kuriems po
pateikimo buvo pritarta Seime.
Viename siūloma apkaltos proceso tvarka pašalintiems asmenims
netaikyti sankcijų, o antrajame siūloma taikyti 8 metų draudimą
kandidatuoti į Seimą.
Komitetas nutarė, kad nuo sprendimo pašalinti iš pareigų ar
panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos iki teisės
kandidatuoti į Seimą turi praeiti ne mažiau kaip ketveri metai.
VVSK buvo paskirtas pagrindiniu komitetu, tad svarstymo stadijoje
parlamentarai balsuos dėl jų teikiamos formuluotės.
„Komitetas pasirinko kompromisinį variantą, nusprendė, kad
ketveri metai yra pakankamas terminas, nes realiai skaičiuojant vis
viena praleis daugiau kaip vieną kadenciją“, - BNS sakė komiteto
pirmininkas Vytautas Kurpuvesas.
Šiuo metu Seimo rinkimų įstatymas numato, kad asmuo, kurį
parlamentas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar
panaikino jo Seimo nario mandatą, iš viso daugiau niekada negali
kandidatuoti į parlamentą.
Lietuvoje dabartinio įstatymo pakeitimai kol kas būtų aktualūs
tik dviem asmenims - per apkaltą prezidento posto 2004 metais
netekusiam opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui,
europarlamentarui Rolandui Paksui ir iš Seimo per apkaltą 2010
metais pašalintam Linui Karaliui.
Minima įstatymo nuostata keičiama po to, kai Europos Žmogaus
Teisių Teismas (EŽTT) sausį paskelbė, kad Lietuva pažeidė
Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama iš prezidento
pareigų per apkaltą pašalintam R.Paksui visą gyvenimą būti
renkamam į parlamentą. EŽTT pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas
nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas yra neproporcingas.
EŽTT paskelbus sprendimą, kad Lietuva neproporcingai nustatė
draudimą kandidatuoti į parlamentą sulaužius priesaiką, premjeras
Andrius Kubilius sudarė darbo grupę, kad ši pasiūlytų teisines
išeitis. Teisininkų grupė pateikė tris variantus, tačiau jie visi
siūlė keisti Konstituciją.