Skeptikai greičiausiai tvirtintų, kad globalizacijos procesų užuovėjoje išsikerojusi anglų kalba būtų užvaldžiusi kur kas didesnę dalį planetos, nei tai yra padariusi šiandien. Optimistai jiems turbūt atsikirstų atgalios argumentuodami, jog tautinės savimonės nušviesti mes jau seniausiai būtume susirūpinę nykstančių kalbų saugojimu. Kad ir kaip viskas būtų (ne)susiklostę, laiko atgal mes nepajėgūs atsukti. Mūsų valioje tik dabartis ir vienokie ar kitokie ateities įvykiai.
Teigiama skaitmeninių technologijų įtaka kalbai
Užsienio šalių mokslininkai tvirtina, kad įvairūs socialiniai tinklai, tokie, kaip „Facebook“, „Twiter“, „Linkedin“, „YouTube“, taip pat trumposios mobiliaisiais telefonais siunčiamos žinutės gali išgelbėti daug nykstančių pasaulio kalbų. Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikos gentys jau kuris laikas naudojasi įvairiais socialiniais tinklais, kad išlaikytų jaunimo dėmesį.
Sibiro ir Mongolijos klajoklių kalboms net yra sukurta speciali „iPhone“ programa, skirta mokyti teisingos tarties. Skaitmeninę erdvę „atranda“ tokios kalbos, kaip koro (ja kalba vos keli šimtai žmonių šiaurės rytų Indijoje), siletzo (viena iš Amerikos čiabuvių kalbų), matukaro panau (ją vartoja apie 600 žmonių Papua Naujojoje Gvinėjoje), chamacoco (kilusi iš Paragvajaus šiaurėje esančios dykumos), remo, sora ir ho (Indija) bei tuvano (Sibiras ir Mongolija) – kuriami šių kalbų žodynai.
Ateityje planuojama išleisti ir daugiau nykstančių kalbų žodynų. Akivaizdu, kad įvairios skaitmeninės technologijos daugeliui kalbų, kurios dar visai neseniai atrodė pasmerktos, suteikia galimybę išlikti.
Ar pakanka lietuvių kalbos skaitmeninių produktų?
„Tokių dalykų, ypač XXI amžiuje, niekada nebus per daug“, – įsitikinusi vienos didžiausių šalyje kalbines technologijas plėtojančių bendrovių „Tilde IT“ direktorė Renata Špukienė. Anot jos, lietuviams trūksta internete laisvai prieinamų žodynų, skaitmeninių archyvų, balso atpažinimo programų. Būtina tobulinti mašininio vertimo sistemas.
Tuo tarpu Vakarų pasaulyje populiarūs žodynai, techninė, mokslinė, grožinė literatūra jau kuris laikas sparčiai keliama į internetą arba išleidžiamas vien elektroninis variantas. Pavyzdžiui, „Oxford English Dictionary“ žodyno 2008 m. leidimas išėjo tik elektronine forma.
„Esame įpratę viešai kalbėti, kad Lietuva maža šalis – vos trys milijonai, kad menka rinka ir kad kompiuterių nėra ko taikyti mūsų poreikiams. Skandinavijos šalyse gyventojų yra panašiai, kaip ir pas mus, tačiau visos programinės įrangos sukurtos jų gimtąją kalba. Remdamiesi tokiais akivaizdžiais pavyzdžiais, manau, kuo puikiausiai galime atsikratyti mažos tautos sindromo ir gausinti lietuvių kalbos skaitmeninių produktų pasiūlą. Reikia tik iniciatyvos“, - tvirtina R.Špukienė.
Su kompiuteriu kalbėtis lietuviškai – nuo mažens
Kovo mėnuo lietuvių kalbai ypatingas. Kovo 11-ąją minima Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena, kovo 16-ąją – knygnešio diena. Jau penktus metus kovo mėnesį vyksta ir nacionalinis mokinių konkursas „Švari kalba – švari galva“ – „Prakalbink kompiuterį lietuviškai“.
Simboliška, tačiau visus konkurso dalyvius, jų mokytojus, galima pavadinti savotiškais XXI-ojo amžiaus knygnešiais, nešančiais lietuvišką žodį ir raidę į šiuolaikinių technologijų erdves, kurios džiugina, stebina ir tuo pačiu metu kartais net baugina.
Kodėl? Nes nardant virtualaus pasaulio gelmėse, rašant trumpąsias žinutes ar elektroninius laiškus, ypač didelė pagunda ir išbandymas – neprarasti lietuviškų žodžių, raidžių, ženklų.
„Konkursu „Švari kalba – švari galva“ norėta atkreipti deramą dėmesį į lietuvių kalbą, parodyti, kad ji patogi naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis. Labai džiaugiamės, kad mūsų iniciatyvą noriai palaikė valstybinės institucijos – Švietimo ir mokslo ministerija bei Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Neabejojame, kad kjis moksleiviams reikalingas.
Šiemet skambučių ir elektroninių laiškų, kuriuose buvo domimasi, kaip viskas vyks, sulaukėme jau sausio pradžioje, iki konkurso likus dviems mėnesiams. Drąsiai sakau, auga nauja, sąmoningų, intelektualių, protingų, patriotiškų žmonių karta. Tai įpareigoja mus, konkurso rengėjus, stengtis užtikrinti, kad ateityje šios kartos gretos tik didėtų ir stiprėtų“, - pasakoja R. Špukienė.
Konkursas „Švari kalba – švari galva“ kaip ir praėjusiais metais vyks dviem etapais. I etapo konkursines lietuvių kalbos užduotis mokiniai atliks jau kitą savaitę, kovo 19–23 dienomis. Tai jie darys visi kartu savo mokyklų kompiuterių klasėse, nuo 9 val. ryto iki 17 val. vakaro, specialiai sukurtoje svetainėje www.lituanika.lt.
Sprendžiant užduotis bus galima naudotis lietuvių kalbos šaltiniais internete, taip pat netrukus pasirodysiančia naująja „Tildės Biuro“ versija, į kurią yra integruota ne tik automatinio vertimo sistema, galimybė greitai ir patogiai versti žodžius bei ištisą tekstą, bet ir naujos kartos lietuvių kalbos gramatikos tikrintuvas, atnaujintas rašybos tikrintuvas, atnaujintas gramatikos ir rašybos tikrintuvas „MS Office“ ir „Open Office“ programinėms įrangoms, spartesnis atnaujintas žodynas. Iš I etapo į II pateks po dvidešimt kiekvienos klasės geriausių dalyvių – šeštokų, septintokų, aštuntokų, devintokų ir dešimtokų. II konkurso etapas vyks balandžio 18 dieną Vilniuje.