Nepaisant to, kad tuomet ginčo dalyviai išreiškė viltį, jog kitąmet galbūt pavyks lengviau pasidalyti žirgininkystės sektoriui valstybės skiriamas lėšas, panašu, kad ir šiemet situacija linkusi kartotis.
Vėl susikirto ŽŪR Arklininkystės komiteto bei neseniai įkurtos Lietuvos veislininkystės institucijų sąjungos (LVIS), atstovaujančios Lietuvos trakėnų, Baltijos hanoverių, Lietuvos arklių ir Lietuvos sunkiųjų arklių augintojų asociacijoms, interesai.
Jos vadovas liūdnai pagarsėjęs „kuriant menamą lietuvišką arklį“ Vilgelmas Grūdė nors ir trumpai tepabuvo posėdyje, tačiau spėjo pateikti ultimatumą. Būtent taip posėdžio dalyviai įvertino jo reikalavimą LVIS skirti net 83 proc. visos žirgų augintojų asociacijoms valstybės paramos sumos, t.y. nuo 600 tūkst. litų – 498 tūkst. lt.
Pirmadienį, t.y. dieną prieš posėdį, V. Grūdės vadeliojama organizacija VGVPT išsiuntė raštą, kuriuo pagrindiniu valstybės paramos skirstymo kriterijumi siūlo laikyti asociacijų arklių skaičių. Nesvarbu, ar tai veisliniai žirgai, ar kastratai. Tokiu būdu gviešiamasi didžiosios pyrago dalies.
Tokio kriterijaus pagrįstumas kelia abejonių.
Taip ir neaišku, ar šalies veislininkystei vystyti skiriamos lėšos bus iš tiesų naudojamos šiam tikslui, nežinoma, ir kiek LVIS arklių tikrai atitinka veislės kriterijus, kiek jų auginama tik mėsai.
ŽŪR Arklininkystės komitetas užprotestavo LVIS pareiškimą. Pasak jo pirmininko Arūno Degučio, V. Grūdės pasiūlymas buvo pateiktas ultimatyviai, nesiteikiant išklausyti ir kitos pusės nuomonės. Be to, ultimatumas įžeidžia žirgininkų savivaldai atstovaujančius Žemės ūkio rūmus, iškeliant jiems nepagrįstus ir sveiku protu nesuvokiamus reikalavimus.
- Tai daroma tik tam, kad sukeltų prieštaravimus ir pademonstruotų savo nekonstruktyvų požiūrį, – įsitikinęs A. Degutis. – Mes po ilgų svarstymų, nes jau trečias mėnuo kaip pinigai nepaskirstyti, pasiūlėme paskirstyti paramą remiantis praėjusių metų ŽŪM parengta metodika, t. y. tuos 35 proc., skiriamus žirgams, naudoti remiantis pernai metų lentele. Tačiau prašome tik vieno pataisymo, kad parama veislininkystei būtų skiriama išimtinai tik veisliniams žirgams. Mūsų siūlymas yra gerokai konstruktyvesnis, nes pagal jį parama būtų skirstoma proporcingai ir užtikrintų žirgų veislininkystės prioritetus.
V. Grūdės pateiktame pinigų paskirstymo projekte visiškai nė lito nenumatyta Arabų žirgų augintojų asociacijai ir jojamųjų žirgų veislininkystei. Savo menamo lietuviško arklio sukūrimui šiems metams reikalaujama beveik 126 tūkst. Lt! Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijai ultimatume reikalaujama net 175 tūkst. Lt, nors jos nariai, pasak šios asociacijos vieno steigėjų Vidmanto Isodos, nevykdo jokių žirgų išbandymų, o tik veda kilmės knygas.
O štai ristūnininkų organizacijoms, kurios kasmet rengia po kelias dešimtis žirgų išbandymų-lenktynių, būtų numetami trupiniai: Respublikinei lenktyninių žirgų lygai – 40,6 tūkst. Lt, o Lietuvos ristūnų sporto sąjungai – tik 11 tūkst. Lt! Akivaizdu, jog V. Grūdė, subūręs norinčiuosius nepelnytai pasipinigauti, iškėlė uždavinį ne tik pasisavinti valstybės lėšų liūto dalį, bet ir sužlugdyti giliausias žirgininkystės tradicijas puoselėjančius šalies ristūnų augintojus.
Ar padės V. Grūdei šiame kryžiaus žygyje Žemės ūkio ministerija?