Už tai, kad įstatymo projektas būtų pradėtas svarstyti, balsavo 60 parlamentarų iš 76 balsavusių.
Naujajame įstatymo projekte apie Seimo nario atostogas nėra net užsimenama, bet numatytos sankcijos už posėdžių nelankymą. Už kiekvieną plenarinį posėdį ar komiteto posėdį, kuriame jis nedalyvauja daugiau kaip pusėje numatytų balsavimų, jo alga sumažėja 5 procentais.
Pasak įstatymo projektą rengusios darbo grupės vadovo konservatoriaus Stasio Šedbaro, tokia tvarka buvo pasirinkta, nes parlamentarų darbas yra ypatingas.
Šiuo metu Seimo nariai, kurie dirba Vyriausybėje, gali rinktis – ar gauti parlamentaro algą, ar ministro algą. Naujasis įstatymas numato, kad tokie parlamentarai gaus visą Seimo nario algą ir pusę ministro algos.
„Natūralu ir visiškai aišku, kad Seimo nariai nei pagal Darbo kodeksą, nei pagal Valstybės tarnybos įstatymą nedirba. Jei būtų kitaip – reikėtų normuoti ir jų darbo laiką, viršvalandinius darbus, darbą švenčių dienomis.
O Europoje atostogos yra minimos tik Rusijos, Ukrainos, Moldovos ir Armėnijos parlamentų teisiniame reguliavime, taip pat ir Slovėnijos, Makedonijos bei Bosnijos ir Hercegovinos. Mes nutarėme, kad Lietuvos prie šitų valstybių nestatysime“, - sakė S. Šedbaras.
Šiuo metu numatyta, kad kitos kadencijos Seimo nariai su savo veikla susijusioms išlaidoms apmokėti gaus 1,7 vidutinės algos prilygstančią sumą – šiuo metu tai yra 3,7 tūkst. litų.
Dauguma parlamentarų šią sumą bent iš dalies skiria automobiliui nuomoti bei degalams. Taip pat ji gali būti skiriama biurui nuomoti ir išlaikyti, mobiliojo telefono išlaidoms bei visoms kitoms išlaidoms, nuo laikraščių prenumeratos iki gėlių ir suvenyrų.
Naujajame įstatyme pasiūlyta Seimo nario veiklai skirti 1,3 vidutinės algos dydžio išlaidas (šiuo metu tai yra 2,8 tūkst. litų), nustatomi atskiri limitai keturioms išlaidų grupėms – transportui ir degalams, mobiliajam ryšiui, biuro išlaidoms, informacijos apie savo veiklą sklaidai.
Tačiau Seimo nariams nebereikėtų savo kanceliarinių išlaidų skirti biurui bei automobiliams nuomoti.
Pagal naująją tvarką, už kiekvieno parlamentaro biurą mokės Seimas iš savo lėšų, jų ribas nustatys Seimo valdyba. Už biurą mokamos lėšos dabar įskaičiuojamos į Seimo nariui skiriamą parlamentinių išlaidų limitą, pagal naująją tvarką tai bus papildomai skiriami pinigai.
Be to, kiekvienas Seimo narys galės gauti kompensaciją už automobilio nuomą. Didžiausia leistina tokio automobilio vertė irgi susieta su vidutine alga, šiuo metu ji yra 105 tūkst. litų. Be to, parlamentas iš mokesčių mokėtojų pinigų mokėtų už tokio automobilio išlaikymą – remontą, padangų laikymą. Seimo išlaidos tokiam automobiliui būtų ne mažesnės kaip keli tūkstančiai litų per mėnesį.
S. Šedbaras naujoves aiškino būtinybe padidinti aiškumą. Pasak jo, dabar visoms parlamentarų išlaidų grupėms bus numatyti limitai. Biuro nuomos bei automobilių lizingo išlaidas ribos Seimo valdyba.
„Ką mes turime? Kai išlaidos nėra suskirstytos pagal tam tikras pozicijas, vienas Seimo narys gali už visą skirtą sumą biurą nuomoti, kitas prabangų automobilį. Tai sukuria įvaizdį visuomenėje, kad labai didelės lėšos ir labai prabangiai Seimo nariai gyvena. Projekto siūlymas yra įvesti gradacijas, kaip Europos Parlamente: viena maksimali riba yra kelionės išlaidoms, būstui yra kita riba.
Jei toks projektas būtų priimtas, niekas nebesakytų, kad Seimo narys kažką gali sau įsigyti ar viršyti lėšas. Viskas apmokama pagal pateiktas sąskaitas ir viskas numatytose ribose“, - sakė jis.
Seimo nariai naujajame įstatyme nepamiršo numatyti ir kompensacijų, kurios būtų mokamos Seimą paliekantiems parlamentarams. Pagal siūlomą tvarką, jei pusmetį po Seimo kadencijos pabaigos buvęs tautos išrinktasis uždirba mažiau, nei gautų būdamas Seimo nariu, tai jam valstybė primokės trūkstamą sumą.
Be to, svarstoma parlamentarams, atvykusiems į sostinę iš kitų miestų, leisti gyventi ir ne specialiame Seimo viešbutyje. Naujajame įstatyme numatyta, kad jiems bus apmokama būsto nuoma, o maksimalias kompensacijų ribas numatys Seimo valdyba.
„Įstatymo projektą rengusi darbo grupė nusprendė, kad nuomotis būstą galima būtų bet kur. Seimo viešbutis turi būti verslo subjektas, ir parlamentaras turi pats rinktis pagal tam tikrą limitą: ar gyventi Seimo viešbutyje, ar kitur mieste. Kaip kad Europos Parlamente“, - dėstė S. Šedbaras.
Valstybė mokėtų ir už į sostinę atvykusių Seimo narių būsto šildymo sąskaitas, pastaraisiais metais stipriai išaugusias. Kitas komunalines sąskaitas parlamentaras apmokėtų pats, numatoma įstatymo projekte.
Jame parašyta, kad parlamentarams draudžiama paslaugas, apmokamas iš parlamento lėšų, gauti iš savo ar giminaičių įmonių.