O konservatorių frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma žada konfliktą vienaip ar kitaip išspręsti šią savaitę.
„Labai griežtai reikalaujame iš koalicijos partnerių artimiausiomis dienomis apsispręsti, ar jie dar pajėgūs kartu dirbti, ar ne, ir tada daryti sprendimus. Jei ne - mes nebematome galimybės toliau murkdytis šitoje situacijoje. Jeigu nebus apsispręsta, mes turėsime nutraukti koalicijos sutartį“, - sakė E. Masiulis žurnalistams Seime.
Konservatoriai trečiadienį vakare pareikalavo, kad atsistatydintų ministras Raimundas Palaitis, būtų į darbą grąžinti atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovai, o pati tarnyba pertvarkyta. Kitaip grąsinama iš koalicijos išmesti liberalcentristus. Premjeras Andrius Kubilius viešai teigė, kad su liberalcentristų lyderiu Algiu Čapliku sutarė atleisti R. Palaitį. A. Čaplikas apkaltino A. Kubilių meluojant.
Pasak J. Razmos, kaltinimas melu rodo, kad koalicija yra ant žlugimo ribos. „Pastaruoju metu liberalcentristų laikysena yra netinkama koalicijos partneriams, iš jų pusės pasipila įvairių nekorektiškų kaltinimų. Ir pranešimas manęs per daug nestebina. Ta laikysena jau faktiškai rodo, kad nelabai galima laikyti, kad jie dar yra koalicijoje“, - dėstė J. Razma.
Pasak jo, jei iš koalicijos būtų pašalinti liberalcentristai, tai jis norėtų naują Vyriausybę burti kartu su E. Masiulio vadovaujama partija. Tai galėtų būti mažumos Vyriausybė su opozicijos palaikymu arba nauja dauguma.
Liberalsąjūdiečiai svarstytų galimybę dalyvauti mažumos koalicijoje, sakė E. Masiulis.
„Visi pageidavimai ar reikalavimai iš vienos ar kitos pusės išsakyti. Turi būti konstatuota, ar koalicijos partneriai yra pasiruošę daryti kompromisus, ar ne. Jei kompromisų neišgirsime, tikrai nematome prasmės vynioti vatą.
Labai aiškiai reikia išsiaiškinti, ar konservatoriai yra pasiruošę dėl kai kurių sąlygų pasitraukti.
Maksimaliai greitai turi būti situacija išspręsta, toliau negalima visos šalies ir valstybinių įstaigų laikyti įkaitais ir naudoti savo politinėse kovose“, - apibūdino E. Masiulis.
E. Masiulis dalyvavo susitikime, kuriame A. Čaplikas neva sutiko pašalinti R. Palaitį, bet atsisakė pasakyti, kuris teisus – taip teigiantis premjeras ar tai neigiantis A. Čaplikas.
„Tai buvo koalicijos vadovų pokalbis, kuriame buvo aptariami patys įvairiausi scenarijai, buvo minimas scenarijus ir dėl vidaus reikalų ministro atsistatydinimo. Kadangi jokių oficialių susitarimų nėra pasiekta, aš atsisakau kalbėti apie detales“, - kalbėjo E. Masiulis.
Savo ruožtu J. Razma tikino, jog visiškai nesvarbu, ar jau buvo sutarta atleisti R. Palaitį, ar dar ne.
„Būna kartais taip, kad du pokalbio dalyviai nevieningai supranta kažkokio sutarimo turinį. Galbūt nepasirašius raštu kartais yra tam tikros aplinkybės, kurios priverčia vieną dalyvį neprisiminti, kas yra sutarta. Nesureikšminčiau, ar jau tas buvo sutarta, ar dar ne. Jei dar ne – tai tą reikia sutarti“, - dėstė konservatorius.
Opozicija stebi situaciją
Opoziciniai socialdemokratai ir „darbiečiai“ tuo atveju, jei būtų nutraukta dabartinė
valdančiosios koalicijos sutartis, būsimai valdžiai žada paramą strateginiais valstybės klausimais, tačiau kol kas siekių dalyvauti
naujos koalicijos formavime, jei žlugtų dabartinė Vyriausybė, nedeklaruoja, sakydami, jog tokie sprendimai nesvarstyti.
Tuo tarpu opoziciniai „tvarkiečiai“ sako, jog jų pozicija -
koalicijos sutarties nutraukimo atveju turėtų būti iš naujo
formuojama Vyriausybė, ir jie pasiruošę tame dalyvauti.
Seimo opozicijos lyderis ir socialdemokratų frakcijos seniūnas
Algirdas Butkevičius sako, jog tuo atveju, jei žlugtų dabartinė
Vyriausybė, sprendimo teisė iš pradžių priklauso prezidentei
Daliai Grybauskaitei.
„Pirmiausia priklausytų nuo prezidentės pozicijos - jei ji
pasakytų, kad Seime būtų suformuota mažumos Vyriausybė, ir ji
užbaigtų šitą kadenciją, mes pasiruošę su mažumos Vyriausybe
diskutuot ir tartis, kokiais klausimais mes juos galim paremt,
strateginiais Lietuvai klausimais tikrai paremtumėm“, - BNS sakė
LSDP frakcijos seniūnas A.Butkevičius.
„Darbiečių“ seniūnas Vytautas Gapšys primena, jog partijos
pirmininkas europarlamentaras Viktoras Uspaskichas jau yra
pažadėjęs paramą strateginiais klausimais, jei jie ekonomiškai
naudingi valstybei. Tačiau galimybes dalyvauti koalicijos formavime
sako daugiau esant teorinėmis.
„Partijos pirmininkas yra pasakęs, kad šituo atveju, jei reikės
mažumos ar daugumos Vyriausybei paramos strateginiams sprendimams,
kurie ekonomiškai naudingi Lietuvai, mes tokius klausimus
palaikysime, o kaip susiklostys situacija dabar ilgesnėj perspektyvoj
- ar mažumos Vyriausybė formuosis, ar ne, mes žiūrėsime, partijos
vadovybė tokio klausimo nėra svarsčiusi. Bet partijos pirmininkas
yra išsakęs poziciją, kad strateginiais klausimais palaikysime,
nepriklausomai nuo to, kur mes esame - valdančiojoj daugumoj ar
opozicijoj“, - BNS sakė V.Gapšys.
Tačiau klausiamas, ar mato galimybių suformuoti naują
koaliciją, ir ar joje dalyvautų, sakė: „Teorinių galimybių yra,
bet ar tai naudingiausias sprendimas, būtų sudėtinga atsakyti“.
„Tvarkiečių“ seniūnas Valentinas Mazuronis laikosi pozicijos,
jog tuo atveju, jei koalicijos sutartis bus nutraukta, Vyriausybė
turėtų būti formuojama iš naujo. „Jeigu koalicijos sutartis bus
nutraukta, turės būt iš naujo formuojama bet kokia - daugumos,
mažumos - bet nauja Vyriausybė ir nauja dauguma. „Tvarka ir
teisingumas“, mes aiškiai pasakėm, mes pasirengę tokios naujos ar
mažumos, ar daugumos Vyriausybės formavime ir valstybės valdyme“, -
BNS sakė V.Mazuronis.
Jis skaičiavo, jog pasitraukus Liberalų ir centro sąjungos
deleguotiems ministrams, keistųsi pusė Ministrų kabineto narių,
tad Vyriausybė turėtų iš naujo gauti įgaliojimus Seime.
Įstatymas numato, jog tuo atveju, kai Vyriausybėje pasikeičia
daugiau kaip pusė ministrų, ji privalo Seime iš naujo gauti
įgaliojimus veikti.
„Jeigu pasitraukia ministrai, automatiškai iš naujo turi būti
pertvirtinama Vyriausybė, turi būti prezidentės pavedama formuot
Vyriausybę, dabar pasitraukus keturiems ministrams keičiasi aštuoni
ministrai. Pagal mūsų manymą, visos tos procedūros turi vykti ir
mes ne kartą esam pasakę - jeigu šita koalicija ir dauguma
pasirodys neįgalūs valstybę valdyt, kažkokias jėgas reikia suburt
ir išgyvent tą pusę metų“, - sakė „tvarkiečių“ seniūnas.
