Konferencijos pradžioje dalyvius pasveikino Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė. Prasidėjo darbas grupėse, mokiniai pristatė savo pranešimus apie Aleksotą, apie funikulierių, Veiverių gatvę, II fortą, Botanikos sodą, Aviacijos muziejų, seniausią obelį, Vytauto Didžiojo tiltą,... Pranešimus konferencijai ruošė mokinių tėvai, mokiniai, mokytojai.
Mokiniai parengtuose pranešimuose paminėjo, jog Aleksotas seniau yra buvęs Kauno priemiestis kairiajame Nemuno krante, kažkada buvęs “Lenkijos karalystėje”, besijungiąs su miestu Aleksoto tiltu. Priemiestis išsistatęs paupy ir šlaite, jau Suvalkijos pusėje.
Taigi ne tik carinės Rusijos, bet ir nepriklausomos Lietuvos laikais čia buvo kiek skirtingi įstatymai: Napoleono kodeksas ir skirtingi kalendoriai. Mat, Kaunas tada buvo Rusijos “Šiaurės vakarų krašto” dalis, o Aleksotas su Suvalkija “Lenkijos karalystėje”. Juokaujant, Aleksoto tiltas buvo laikomas ilgiausiu pasaulyje: per jį keliauti tekdavo net 13 dienų, nes senojo stiliaus kalendorius buvo tiek dienų atsilikęs nuo naujojo.
Mokiniai paminėjo Aleksoto vardo kilmę, papasakojo apie geriausią to meto aerodromą, kur užsimezgė visos Lietuvos aviacijos pradžia, apie tai, kad Aleksote buvo valstybinė pavyzdinė pradžios mokykla, kone geriausia Kaune.
Pirmokas Danielius pasidžiaugė kalėdine švente Aviacijos muziejuje, kuriame Tirkiliškių pradinukai pabuvojo prieš pat Kalėdas ir ten sutiko Kalėdų senelį, kuris atskrido tikru lėktuvu ir vaikams padovanojo po mažą lėktuvėlio modeliuką.
Vyresnieji mokiniai įdomiai papasakojo apie gyvenusius Aleksote žmones: tautodailininką Praną Peleckį, profesorių Praną Jodelę, paminėjo, kad Aleksote yra gimę žymūs mokslininkai broliai Oskaras ir Hermanas Minkovskiai, teatro ir kino aktorė Ona Juodytė - Chadaravičienė, krepšininkas Linas Kleiza, fotomenininkas Aleksandras Macijauskas. Mūsų mikrorajone gimė ir šiuo metu gyvena Lietuvos plaukikas, nacionalinis čempionas ir rekordininkas olimpietis Vytautas Janušaitis.
Nemažai mokinių pasidžiaugė, kad Aleksote yra Botanikos sodas Jis įkurtas 1923 m., buvusioje J. Godlevskio dvaro vietoje. Pirmasis sodo direktorius Konstantinas Regelis universiteto botanikos sodą kūrė kaip visos Lietuvos botanikos mokslų centrą.
Kauno botanikos sode per ilgus metus surinkta didžiulė medžių, krūmų, žolinių dekoratyvinių, vaistinių ir uoginių augalų kolekcija. Kauno botanikos sodo kolekcijos kasmet papildomos vis naujais augalais. Vos įžengus pro parko vartus žvilgsnį patraukia dvaro parko vaizdai su tyvuliuojančiu tvenkiniu ir tolumoje matomais dvaro rūmais.
Visi nori pasivaikščioti po oranžeriją, kurioje auga tropikų augalai. Nepaprastai gražūs gėlynai čia privilioja daug jaunavedžių. Yra nedidelis, gražus, medinis išlenktas tiltelis per kurį dažnai jaunasis neša jaunąją, o vėliau jie fotografuojasi prie nuostabių didžiulių gulbių. Kiekvienu metų laiku Botanikos sodas kviečia visus praleisti pusdienį čia ir patirti daug malonių įspūdžių.
Pradinukė Saulė pasidžiaugė, kad taip pat dažnai savo laisvalaikį leidžia Kauno botanikos sode, kurio direktoriumi daug metų buvo jos senelis. Buvo labai įdomu klausyti Ievos pranešimo apie seniausią, maždaug 300 metų senumo, Lietuvos Obelį, kuri auga Kauno pakraštyje ir kuri dar veda vaisius. Dar ir dabar žaliuoja kelios obels šakos, o ant žemės boluoja nedidukai obuoliukai.
“Viena kaimynė juos labai vertino dėl dviejų priežasčių - dėl stipraus, bet malonaus kvapo ir itin rūgštaus skonio. Moteris pridėdavo pilną arbatinuką šitų rūgščių obuoliukų, užpildavo vandeniu ir virdavo - visi namai pakvipdavo obuoliais, o nuo arbatinuko sienelių atšokdavo kalkių sluoksnis, kuris atsirasdavo virinant kietą šulinio vandenį”.
Kristupas papasakojo, kad yra dar viena vieta, kuri brangi jo šeimai ir ne mažiau graži ir įspūdinga tiek savo istorija, tiek didybe, nei kitos lankytinos Kauno vietos. Jo močiutė augo prie šio kalno, jo mama ir teta mokyklos išleistuvių ryto saulę pasitiko ant jo viršūnės – tai garbusis Napoleono kalnas. Už jo, prieš Šančius, į Nemuną įteka Jiesios upė, turinti nepakartojamo grožio slėnį su erozinėmis šlaitų atodangomis, reta augmenija. Tai turistų lankoma, viena mėgiamiausių kauniečių poilsio vietų. Nuo šios vietos ir prasideda valstybės saugoma teritorija - Jiesios kraštovaizdžio draustinis.
Saulė pranešime pasidžiaugė: „Gražus tas Aleksotas... Patinka jis man dar ir todėl, kad čia nėra pristatyta daug daugiaaukščių namų. Čia smagu žaisti ir važinėtis dviračiu, nes čia daug žalumos ir paslaptingų kampelių...“